D.U.K. 2019-01-10T12:16:11+00:00

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip bus apskaičiuojama ligos išmoka, jeigu sirgsiu sausį? 2018-10-04T05:58:00+00:00

Ligos išmoka nesumažės ir bus apskaičiuojama taip pat, kaip ir dabar. Jei į 3 mėnesių laikotarpį, pagal kurį skaičiuojama išmoka, pateks mėnesiai iš 2018 m. – tais metais turėtos draudžiamosios pajamos bus padaugintos iš 1,289.

Kam reikalingas darbdavio ir darbuotojo įmokų ir mokesčių sujungimas? 2018-10-30T07:30:12+00:00

Siekiama skaidrumo ir aiškumo dėl gaunamo darbo užmokesčio dydžio ir jam tenkančių mokestinių prievolių.

Esant dabartinei sistemai, kai darbuotojo mokami mokesčiai yra išskaičiuojami iš darbo užmokesčio „ant popieriaus“, o darbdavio mokami mokesčiai – priskaičiuojami prie darbo užmokesčio „ant popieriaus”, tikrasis žmogaus darbo užmokestis, įvertinus visus mokamus mokesčius (t. y. visa darbo vietos kaina), yra didesnis nei jo darbo užmokestis „ant popieriaus“. Todėl Lietuvoje „paslėpta“ atlyginimo dalis, kurios darbuotojas nemato savo algalapyje, sudaro 30,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus”, kurią moka darbdavys.

Aiškumas, kiek nuo gaunamo darbo užmokesčio sumokama gyventojų pajamų mokesčio (šios lėšos skiriamos valstybės ir savivaldybių viešosioms paslaugoms finansuoti), kiek – valstybinio socialinio draudimo įmokų (šios lėšos skiriamos gyventojo pajamų praradimams dėl ligos, vaikų auginimo, senatvės kompensuoti), kiek – privalomo sveikatos draudimo įmokų (šios lėšos skiriamos nemokamai sveikatos apsaugai kompensuoti) didins darbo apmokestinimo sistemos skaidrumą, o darbuotojams bus aiškesnės jiems tenkančios prievolės ir jų sumokamų mokesčių bei socialinių įmokų paskirtis.

Darbdaviai ir toliau turės išskaičiuoti minėtus mokesčius ir socialines įmokas iš mokamo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Mokesčius sujungs, ar nesumažės mano atlyginimas į rankas? 2018-10-30T07:28:27+00:00

Gaunamo darbo užmokesčio („į rankas“) suma nesumažės – dėl  plečiamo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo ši suma turėtų padidėti.

Be to, darbo užmokesčio „į rankas“ sumos padidėjimas taip pat priklausys ir nuo gyventojo sprendimo dėl dalyvavimo naujajame II pakopos pensijų kaupime.

Ar valstybės tarnautojų atlyginimai nuo kitų metų bus didinami taip pat 1,289 karto? 2018-10-30T07:25:02+00:00

Taip, valstybės tarnautojų darbo užmokestis taip pat bus didinamas 1,289 karto „ant popieriaus“.

Ar darbdavys turi 1,289 karto padidinti ir priedus, priemokas, premijas bei kitas papildomas darbo užmokesčio dalis? 2018-10-30T07:24:33+00:00

Valstybinio socialinio draudimo įstatyme minimas darbuotojo bruto darbo užmokestis, kuris privalo būti perskaičiuojamas, turėtų būti suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Darbo kodekse.

  • Tai reiškia, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
    bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
  • papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
  • priedai už įgytą kvalifikaciją;
  • priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
  • premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
  • premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Ar darbdaviai su darbuotojais turės persirašyti darbo sutartis? 2018-10-30T07:23:23+00:00

Iki 2018 m. gruodžio 31 d. turėtų būti pakeičiamos su darbuotojais sudarytos darbo sutartys, bet išankstinis rašytinis darbuotojo sutikimas nebūtinas. Sutartyse turi būti nurodoma, kad darbuotojo darbo užmokestis „ant popieriaus“ didinamas 1,289 karto.

Perskaičiuotas darbo užmokestis darbuotojui bus mokamas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Jeigu darbo apmokėjimo sistemoje, kuri privaloma darbovietėse, vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, yra numatyti tam tikri darbo užmokesčio dydžiai eurais, tai šios darbo apmokėjimo sistemos nuostatos taip pat turėtų būti keičiamos.

Kaip bus užtikrinama, kad pasirašant naujas darbo sutartis darbuotojų atlyginimai nesumažės? 2018-10-30T07:21:38+00:00

Priimto Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodyta, kad pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui darbdavys privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį be darbuotojo išankstinio ar papildomo sutikimo.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs darbuotojo pagal darbo sutartį neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir draudėjo (darbdavio) valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam (darbuotojui).

Už neteisingai perskaičiuotą (sumažintą) darbo užmokestį darbdaviams būtų taikomos sankcijos pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 99 straipsnį: bauda nuo 150 iki 1450 eurų, padarius nusižengimą pakartotinai nuo 1400 iki 3000 eurų. Tyčinis Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 iki 6000 eurų.

Jeigu darbuotojui kiltų įtarimas dėl neteisingai perskaičiuoto darbo užmokesčio, raginame kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).

  • Konsultacijų tel.: (8 5) 213 9772
  • Pranešk apie nelegalų darbą tel.: (8 5) 213 9750
Neradote atsakymo į savo klausimą? 2018-10-30T07:19:03+00:00

Jeigu turite klausimų apie atlyginimą ir neradote atsakymų į juos, susisiekite tiesiogiai su VMI tel. 1882; www.vmi.lt/manovmi, naudojantis paslauga „Paklausimų teikimas“, arba „Sodra“ tel. 1883 el. p. info@sodra.lt.

Kokie įmokų ir mokesčių tarifai taikomi darbo užmokesčiui nuo 2019 metų, už ką reikės mokėti? 2018-08-27T06:00:46+00:00

Nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus“ turės būti padidintas 1,289 karto.

Siekdamas, kad pensijų kaupimas netaptų našta, Seimas 0,55 proc. sumažino dirbančiųjų įmokas „Sodrai“ ir 1 proc. sumažino gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Nuo padidėjusio darbo užmokesčio bus mokamos tokios įmokos:

Gyventojų pajamų mokestis (GPM):

20 proc.– darbo užmokesčiui, kurio metinė suma neviršys 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.)- 60 VDU (2021 m.)

27 proc.– darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.)- 60 VDU (2021 m.)

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – 6,98 proc.

Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – 12,52 proc.(nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.)- 60 VDU (2021 m.)

Darbdavio socialinio draudimo įmoka (nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas) – 1,47 proc. (2,19 proc. terminuotoms sutartims) (nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.)- 60 VDU (2021 m.)

Įmoka į ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,16 proc. ir įmoka į Garantinį fondą – 0,16 proc.(nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.)- 60 VDU (2021 m.)

Kokie mokesčių (įmokų) tarifai taikomi ligos, motinystės, ir kitoms išmokoms? 2018-12-21T05:57:54+00:00

Mokesčių (įmokų) tarifai ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms nuo 2019 m. nesikeičia. Tokioms išmokoms (įskaitant darbdavio išmokamai ligos išmokai už pirmas ligos dienas) taikomi:

  • 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas;
  • 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka.
Kokie mokesčių (įmokų) tarifai bus taikomi mokant atlyginimą už 2018 m. gruodį – gruodžio mėnesį, 2019 m. sausio mėnesį? 2018-12-21T05:55:27+00:00

Nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus“ turės būti padidintas 1,289 karto.

Siekdamas, kad pensijų kaupimas netaptų našta, Seimas 0,55 proc. sumažino dirbančiųjų įmokas „Sodrai“ ir 1 proc. sumažino gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Nuo padidėjusio darbo užmokesčio bus mokamos tokios įmokos:

Gyventojų pajamų mokestis (GPM):

20 proc.– darbo užmokesčiui, kurio metinė suma neviršys 120 VDU* (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) – 60 VDU (2021 m.)

27 proc.– darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.)- 60 VDU (2021 m.)

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – 6,98 proc.

Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – 12,52 proc.(nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.)

Darbdavio socialinio draudimo įmoka (nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas) – 1,47 proc. (2,19 proc. terminuotoms sutartims) (nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.)- 60 VDU (2021 m.)

Įmoka į ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,16 proc. ir įmoka į Garantinį fondą – 0,16 proc.(nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.)- 60 VDU (2021 m.).

*VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2019 m. 1 VDU – 1136,20 Eur; 120 VDU – 136344 Eur.

Kaip bus skaičiuojamos įmokos minimalios mėnesio algos (MMA) neuždirbantiems darbuotojams, kai pritaikomos „Sodros“ grindys“? 2018-12-21T06:14:53+00:00

Minimalių socialinio draudimo įmokų reikalavimas bus taikomas ir toliau. Jeigu žmogaus pajamos minimalios algos nesiekia, darbdaviui išlieka pareiga sumokėti darbuotojo ir darbdavio valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas nuo minimalios mėnesio algos (MMA) pagal galiojančius tarifus.

Išimtys taikomos – primokėti socialinio draudimo įmokų nuo minimalios mėnesio algos nereikia – jeigu darbuotojas yra jaunesnis nei 24 metų, gauna senatvės, netekto darbingumo (neįgalumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį, gauna motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis.

Koks pajamų mokesčio tarifas 2019 m. ir vėliau bus taikomas dividendams? 2018-12-21T06:15:21+00:00

Neatsižvelgiant į sumą, dividendams ir kitoms pajamoms iš paskirstytojo pelno (išskyrus pajamų dalį, kurią individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys, mažosios bendrijos narys priskiria pajamoms iš darbo santykių), taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas.

Koks pajamų mokesčio tarifas 2019 m. ir vėliau taikomas nuomos pajamoms? 2018-12-21T06:34:19+00:00

15 procentų – nuomos pajamų daliai, per metus neviršijančiai 120 VDU*,

20 procentų – nuomos pajamų daliai (kartu su kitomis apmokestinamosiomis pajamomis ne iš darbo santykių (jų esmę atitinkančių santykių)), viršijančiai 120 VDU per metus.

Į metinę tokių pajamų sumą (120 VDU) neįskaičiuojamos:

  • pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai),
  • individualios veiklos pajamos,
  • tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete,
  • iš darbdavio gauti autoriniai atlyginimai,
  • mažųjų bendrijų vadovų (ne narių) pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo  veiklą gautos pajamos.

*VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2019 m. 1 VDU – 1136,20 Eur; 120 VDU – 136344 Eur.

Kokios pajamos ne iš darbo santykių yra įskaičiuojamos į 120 VDU? 2018-12-21T07:33:23+00:00

Į 120 VDU* sumą 15 ir (ar) 20 proc. pajamų mokesčio tarifo taikymo tikslu yra įskaičiuojamos tokios apmokestinamosios pajamos:

  • už parduotą ne individualios veiklos turtą ir individualiai veiklai priskirtą nekilnojamąją pagal prigimtį daiktą (įskaitoma pajamų suma, sumažinta to turto įsigijimo kaina ir su perleidimu susijusiais privalomais mokėjimais),
  • visa pajamų suma, gauta už parduotas atliekas,
  • autoriniai atlyginimai, gauti ne iš darbdavio,
  • honorarai,
  • nuomos pajamos (ne iš individualios veiklos),
  • palūkanos,
  • gyventojo surinktų miško gėrybių (grybų, uogų, riešutų, vaistažolių) pardavimo pajamų dalis, viršijanti 3000 Eur per metus,
  • dovanų iš kitų gyventojų (ne iš sutuoktinio, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių, brolių, seserų, senelių, vaikaičių) suma (vertė), viršijanti 2500 eurų per metus,
  • iš juridinių asmenų (ne iš darbdavio) gautos dovanos (išskyrus neviršijančias 100 eurų vertės nepinigines dovanas),
  • kitos apmokestinamosios pajamos (išskyrus tantjemas bei atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gautus autorinius atlyginimus, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) už vadovavimo veiklą pagal paslaugų sutartį gautas pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

Įskaičiuojamos ir tos užsienio valstybėje gautos ir joje apmokestintos pajamos, kurios, naikinant dvigubą apmokestinimą, yra atleidžiamos nuo pajamų mokesčio sumokėjimo Lietuvoje.

Pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą neįskaičiuojamos, nes jos jau yra apmokestintos įsigyjant verslo liudijimą.

*VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2019 m. 1 VDU – 1136,20 Eur; 120 VDU – 136344 Eur.

Koks mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus taikomas 2019 metais? 2018-12-27T12:49:44+00:00

2019 m. maksimalus mėnesio NPD – 300 eurų. Toks NPD taikytinas gyventojui (išskyrus riboto darbingumo gyventoją), kurio su darbo santykiais susijusios pajamos neviršys 555 eurų (vieno dydžio minimalios mėnesinės algos (MMA, galiojančios 2019 sausio 1 d.)

Kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo gyventojus), kurių mėnesio pajamos iš darbo santykių (jų esmę atitinkančių santykių) didesnės nei vienos MMA suma, mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

300 Eur – 0,15 x (mėnesio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 555 Eur (2019-01-01 MMA vienas dydis), t. y.

  1. iš mėnesio su darbo santykiais (jų esmę atitinkančiais santykiais) susijusių pajamų sumos atimami 555 eurai,
  2. gautas skirtumas padauginamas iš koeficiento 0,15,
  3. gautas rezultatas atimamas iš 300 eurų.

Gyventojams, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, mėnesio NPD – 353 eurai (neatsižvelgiant į pajamų sumą).

Gyventojams, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD – 308 eurai (neatsižvelgiant į pajamų sumą).

Kokios naujos mokesčių lengvatos įsigalios nuo 2019 m.? 2018-10-30T07:47:54+00:00

Apmokestinamąsias pajamas nuo 2019 m. bus galima sumažinti:

1) iki 1500 eurų suma, sumokėta kaip:

  • papildomos gyventojų įmokos į II pakopos pensijų kaupimą, kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
  • įmokos į III pakopos pensijų kaupimą;
  • gyvybės draudimo įmokos.

2)  Iki 2000 eurų suma, sumokėta už:

  • pastatų (statinių) apdailos ir bet kokio remonto (išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą) darbus;
  • lengvųjų automobilių remonto paslaugas;
  • nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) iki 18 metų priežiūros paslaugas.

Išlieka reikalavimas, kad nepaisant nustatytų atskirų apribojimų, bendra visų atimamų išlaidų (įskaitant įmokas už studijas, profesinį mokymą ir palūkanas už iki 2009-01-01 paimtą gyvenamojo būsto kreditą) suma negalės viršyti 25 procentų gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų.

Be to, susigrąžintina suma priklausys ne tik nuo patirtų išlaidų dydžio, bet ir nuo gyventojo sumokėtos pajamų mokesčio sumos ir pajamų mokesčio tarifo (tarifų), kuriuo buvo apmokestintos gyventojo pajamos, dydžio.

Pavyzdžiui, jeigu gyventojas patirs 2000 eurų automobilio remonto išlaidų, o jo pajamos bus apmokestintos vien 20 procentų pajamų mokesčio tarifu, tai bus galima susigrąžinti iki 400 eurų pajamų mokesčio.

Susigrąžinti dalį pajamų mokesčio gyventojai galės ta pačia tvarka kaip ir iki šiol, t. y., pateikdami metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Kaip bus taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), jeigu darbuotojui tą patį mėnesį bus išmokėtas darbo užmokestis ir ligos išmoka? 2018-10-30T07:34:15+00:00

Taikytinas NPD apskaičiuojamas pagal mėnesio NPD formulę, įvertinus bendrą darbo užmokesčio ir ligos pašalpos sumą, o pritaikomas proporcingai darbo užmokesčiui ir ligos išmokai.

Ar Lietuvoje bus mažinami mokesčiai? 2018-08-27T06:14:50+00:00

Siekiant, kad pensijų kaupimas netaptų našta, 0,55 proc. sumažintos dirbančiųjų įmokos „Sodrai“ ir 1 proc. sumažintas gyventojų pajamų mokestis (GPM).

Taip pat taikomos socialinio draudimo įmokų „lubos“. Nuo pajamų, kurios per visus metus viršys 120 (2019 m.); 84 (2020 m.); 60 (nuo 2021 m.) vidutinių darbo užmokesčių (VDU), socialinio draudimo įmokų mokėti nereikės.

Kokie mokesčių (įmokų) tarifai taikomi išmokant darbo užmokestį už 2018 m. gruodį – gruodžio mėnesį, 2019 m. sausio mėnesį? 2018-12-21T06:13:24+00:00

Už 2018 m. gruodį ir ankstesnius mėnesius apskaičiuotam darbo užmokesčiui, nepriklausomai nuo išmokėjimo momento (2018 ar 2019 m.), taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas.

Visam darbo užmokesčiui, kuris bus apskaičiuotas už 2018 m.  sausio-gruodžio mėnesius, nepriklausomai nuo išmokėjimo datos, taikomas 2018 metais galiojantis socialinio draudimo įmokų tarifas.

Ar išliko lengvata gyvybės draudimo, pensijų įmokoms į III pakopos pensijų fondus, įmokoms už studijas bei palūkanoms už iki 2009-01-01 paimtą kreditą būstui įsigyti? 2018-10-30T07:31:19+00:00

Taip, iš pajamų ir toliau galima bus atimti visas šias išlaidas ir, kaip ir anksčiau, bendra atimamų išlaidų suma negalės viršyti 25 proc. gyventojo apmokestinamųjų pajamų.

Pasikeitė tai, kad gyvybės draudimo įmokų ir pensijų įmokų (į II ir III pakopos pensijų kaupimą) bendra suma bet kokiu atveju negalės viršyti 1 500 eurų (iki pakeitimo buvo 2 000 eurų), tačiau svarbu, kad dėl padidėjusio GPM tarifo, tai iš esmės nekeis gyventojo galimos susigrąžinti GPM sumos [2000×15 proc.=1500×20 proc.].

Ar numatytomis išlaidomis bus galima mažinti visas pajamų mokesčiu apmokestintas pajamas? 2018-12-21T07:35:36+00:00

Visas, išskyrus ne individualios veiklos pajamas už parduotas atliekas (apmokestintas 5 proc.) ir pajamas, nuo kurių pajamų mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą.

Ar svarbu, kas atliks pastatų apdailos, remonto darbus, suteiks automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugas, norint pasinaudoti GPM lengvata? 2018-08-27T06:15:48+00:00

Taip, svarbu. Šiuos darbus atlikti ir/ar paslaugas suteikti turės Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas (tiek fizinis, tiek juridinis asmuo) arba registruotis mokesčių mokėtoju privalantis asmuo.

Pajamų mokesčiu neapmokestinamų dienpinigių apskaičiavimas siejamas su nustatytais dydžiais – MMA x iš koeficiento 1,3 arba MVA x iš koeficiento 1,3. Kokie šie dydžiai nuo 2019-01-01? 2018-12-17T05:46:38+00:00

Nuo 2019 m. sausio 1 d.:
MMA (minimalioji mėnesinė alga) yra 555 Eur, o dydis (MMA x 1,3) = 721,50 Eur;
MVA (minimalusis valandinis atlygis) yra 3,39 Eur, o dydis (MVA x 1,3) = 4,407 Eur.

Kaip bus taikomos Sodros įmokų „lubos“? 2018-08-27T06:16:14+00:00

Socialinio draudimo įmokų „lubos“ pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu bus vertinamos  pinigų principu. Pajamoms iki 120 VDU (2019 m.) bus taikomi  15 proc. (nesusijusioms su darbo santykiais) arba 20 proc. (susijusioms su darbo santykiais ) GPM tarifai, o pajamoms, viršijančioms 120 VDU, taikomas 20 proc. (nesusijusioms su darbo santykiais) arba 27 proc. (susijusioms su darbo santykiais)  GPM , 6,98 proc. PSD ir netaikomos socialinio draudimo įmokos (12,52 proc. + 1,47 proc. + 0,16 proc. + 0,16 proc.).

Socialinio draudimo įmokų „lubos“ 2019 metais taikomos nuo 120 VDU, galiojančio 2019 m., 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (nuo 2021 m.).

VDU – Lietuvos statistikos departamento paskelbtas už praeitų metų III ir IV ketvirčių ir praėjusių metų I ir II ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis). VDU tvirtinamas atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

Ar gyventojui, gavusiam darbo užmokestį ir dividendų, reikės papildomai sumokėti pajamų mokestį, jeigu šių pajamų suma viršys 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.)? 2018-12-21T07:30:16+00:00

Reikės, jeigu metinė darbo užmokesčio (apmokestinto pritaikius 20 proc. pajamų mokesčio tarifą) suma viršys 120 VDU* (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.). Pajamų mokestį (papildomus 7 proc.) reikės sumokėti tik nuo 120 VDU viršijančios darbo užmokesčio sumos.

*VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2019 m. 1 VDU – 1136,20 Eur; 120 VDU – 136344 Eur.

Koks pajamų mokesčio tarifas taikomas autoriniam atlyginimui? 2018-12-21T07:16:28+00:00

Autoriniams atlyginimams, gautiems ne iš darbdavio:

15 procentų – autorinių atlyginimų daliai, per metus neviršijančiai 120 VDU*,

20 procentų – autorinių atlyginimų daliai, kuri kartu su pajamomis ne iš darbo santykių (jų esmę atitinkančių santykių) viršija 120 VDU per metus.

Į metinę tokių pajamų sumą (120 VDU) neįskaičiuojamos:

  • pajamos iš paskirstytojo pelno,
  • individualios veiklos pajamos,
  • tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete,
  • mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) už vadovavimo veiklą pagal paslaugų sutartį gautos pajamos.

Autoriniams atlyginimams, gautiems iš darbdavio:

20 procentų – autorinių atlyginimų daliai, per metus neviršijančiai 120 VDU*(2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.).,

27 procentai – autorinių atlyginimų daliai, kuri kartu su:

  • pajamomis iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus apskaičiuotas už 2018 m. ar ankstesnius metus bei ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas),
  • tantjemomis bei atlygiu už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete,
  • mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) už vadovavimo veiklą pagal paslaugų sutartį gautomis pajamomis

viršija 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.).

*VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2019 m. 1 VDU – 1136,20 Eur; 120 VDU – 136344 Eur.

Koks pajamų mokesčio tarifas taikomas tantjemoms? 2018-12-21T07:14:49+00:00

20 procentų – tantjemų bei atlygio už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete daliai, per metus neviršijančiai 120 VDU*, 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.).

27 procentai – tantjemų bei atlygio už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete daliai, kuri kartu su:

  • pajamomis iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus apskaičiuotas už 2018 m. ar ankstesnius metus bei ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas),
  • iš darbdavio gautu autoriniu atlyginimu,
  • mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) už vadovavimo veiklą pagal paslaugų sutartį gautomis pajamomis

viršija 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.).

*VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2019 m. 1 VDU – 1136,20 Eur; 120 VDU – 136344 Eur.

Kodėl socialinio draudimo išmokos procentine išraiška mažėja, ar sumažės ir jų dydis? 2018-10-30T08:37:37+00:00

Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokos „į rankas“ nemažės.

Dėl nuo 2019 m. „ant popieriaus“ didėjančio atlyginimo (jis turi išaugti 1,289 karto), keičiama tik procentinė socialinio draudimo išmokų išraiška. Pavyzdžiui, pasirinkus vienų metų trukmės vaiko priežiūros atostogas, šiandien įgyjama teisė gauti 100 proc. kompensuojamo (buvusio) uždarbio dydžio išmokas.

Jei atlyginimas „ant popieriaus“ buvo 1000 eurų, tuomet „į rankas“ išmoka šiandien siekia 790 eurų, nes nuo išmokų atskaitoma 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Po reformos vaiko priežiūros išmoka, kai vaikas prižiūrimas vienus metus, procentais sudarys nebe 100 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio, bet 77,58 proc. Nuo 1289 eurų „ant popieriaus“ atskaičius GPM ir sveikatos draudimo įmokas tai bus tie patys 790 eurų „į rankas“.

Kokios dydžio bus motinystės, ligos, nedarbo išmokos po pertvarkos? 2018-10-30T08:35:40+00:00

Nuo 2019 m. sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius ir darbuotojų atlyginimams „ant popieriaus“ padidėjus 1,289 karto, keičiama procentinė „Sodros“ išmokų išraiška.

  • Motinystės išmoka – 77,58 proc. moters vidutinio darbo užmokesčio
  • Tėvystės išmoka – 77,58 proc. vyro vidutinio darbo užmokesčio
  • Vaiko priežiūros išmoka (kai pasirenkamos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis 1 metai) – 77,58 proc. vidutinio darbo užmokesčio
  • Vaiko priežiūros išmoka (kai pasirenkamos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis 2 metai) – 54,31 proc. pirmaisiais metais 31,03 proc. antraisiais metais skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio
  • Nedarbo išmoka (pirmą – trečią mėnesį) – 23,27 proc. nuo MMA – pastovioji dalis ir 38,79 proc. žmogaus vidutinio darbo užmokesčio
  • Nedarbo išmoka (ketvirtą – šeštą mėnesį) – 23,27 proc. nuo MMA – pastovioji dalis ir 31,03 proc. žmogaus vidutinio darbo užmokesčio
  • Nedarbo išmoka (septintą – devintą mėnesį) – 23,27 proc. nuo MMA – pastovioji dalis ir 23,27 proc. žmogaus vidutinio darbo užmokesčio
  • Ligos išmoka – 62,06 proc. žmogaus vidutinio darbo užmokesčio
  • Ligos išmoka slaugant šeimos narį – 65,94 proc. žmogaus vidutinio darbo užmokesčio

Išmokų mokėjimo tvarka, stažo reikalavimai, išmokų, gaunamų „į rankas“, dydis liks tokie pat, kaip ir iki šiol.

Šiuo metu auginu vaiką ir laukiuosi, bet vaikelis gims kitąmet. Kaip bus skaičiuojama motinystės ir vaiko priežiūros išmoka – juk atlyginimas „ant popieriaus“ šiemet gerokai mažesnis nei kitąmet? 2018-08-27T06:19:40+00:00

Jei teisę į motinystės ar vaiko priežiūros išmoką įgysite 2019-aisiais, išmoka (kaip ir dabar) bus skaičiuojama vertinant per pastaruosius 12 mėnesių (atmetus paskutinį mėnesį prieš teisės į išmoką atsiradimą) turėtas pajamas. Vertinant 2018 metais, iki darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimo, gautas pajamas, jos bus dar padaugintos iš 1,289.

Neradau man rūpimo klausimo apie išmokas ir atsakymo į jį 2018-10-30T08:32:52+00:00

Jeigu turite klausimų apie išmokas ir neradote atsakymų į juos, susisiekite tiesiogiai su „Sodra“ tel. 1883 arba el. p. info@sodra.lt.

Neradote atsakymo į savo klausimą apie mokesčius bei įmokas? 2018-12-21T07:14:34+00:00

Jeigu turite klausimų apie mokesčius bei įmokas ir neradote atsakymų į juos, susisiekite tiesiogiai su VMI tel. 1882; www.vmi.lt/manovmi, naudojantis paslauga „Paklausimų teikimas“ arba „Sodra“ tel. 1883 el. p. info@sodra.lt.

Ar Lietuvoje planuojama ilginti senatvės pensijos amžių? 2018-08-27T06:20:55+00:00

Ne, neplanuojama. Pagal 2011 m. priimtus sprendimus pensinis amžius 2026 m. pasieks 65 metus vyrams ir moterims – daugiau jokių sprendimų tuo klausimu priimti nesiūloma ir neplanuojama. Priešingai, pensijų kaupimo reforma siekiama, kad senstančios visuomenės problema būtų sprendžiama per asmeninį kaupimą.

Ar mažės“ Sodros“ pensija kaupiant fonduose? 2018-08-27T06:21:20+00:00

Ne. „Sodros“ pensija kaupiant fonduose nemažės, nes nuo šiol įmokos bus pervedamos ne iš „Sodros“, o iš dirbančiojo pajamų.

Ką reiškia dirbančiojo įtraukimas į kaupimo sistemą? Ar tai nėra prievartinis mechanizmas? 2018-08-27T06:21:54+00:00

Įtraukimas į kaupimo sistemą buvo pasitelktas kaip viena veiksmingiausių priemonių norint paskatinti žmones kaupti, jeigu jie iki šiol dar nekaupė. Tačiau tai jokiu būdu nėra prievartinis mechanizmas, nes bet kuris dirbantysis turi teisę atsisakyti kaupti, jeigu to nenori ar turi kitų prioritetų.

Pagal šią sistemą nekaupiantis žmogus iki 40 metų amžiaus kas trejus metus gaus pranešimą iš „Sodros“, kad yra įtrauktas į kaupimo sistemą ir kad iki numatyto termino turi teisę pranešti apie sprendimą nedalyvauti kaupime.

Jeigu asmuo nepraneša apie nenorą kaupti, jis atsitiktine tvarka priskiriamas vienai iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir pradeda kaupti asmeninei pensijai. Tačiau į kaupimo sistemą įtrauktas dirbantysis taip pat savarankiškai gali sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove.

Žmonės, kurie jau kaupia II pensijų pakopoje, taip pat bus įtraukiami į atnaujintą kaupimo schemą, nes jau yra pareiškę savo sutikimą anksčiau. Tačiau nebenorintiems kaupti ateityje atsiveria vienkartinė galimybė dar kartą sustabdyti kaupimą ir visą pinigų sumą grąžinti „Sodrai“, arba atsiimti lėšas iš pensijų kaupimo bendrovės sulaukus pensinio amžiaus.

Kiek reikės kaupti kitais metais? 2018-08-27T06:22:11+00:00

Pagal naująją kaupimo formulę kaupiantieji galės prisidėti 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, o valstybė iš biudžeto skirs 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio.

Šie procentai pateikti po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos, kai dirbančiųjų darbo užmokestis „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto.

Norintieji pradėti nuo mažesnės įmokos, gali rinktis nuoseklų įmokos augimą nuo 1,8 proc. kitais metais iki 3 proc. po penkerių metų.

Tai reikštų, kad 2019 m. kaupimo įmoka būtų 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio, 2020 m. – 2,1 proc., 2021 m. – 2,4 proc., 2022 m. – 2,7 proc., 2023 m. – 3 proc.

Pasirinkus kaupti nuo 1,8 proc., valstybės paskata taip pat didėtų atitinkamai įmokos augimui: prasidėtų nuo 0,3 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio kitais metais ir pasiektų 1,5 proc. – 2023-iaisiais.

Kokią įmoką 2019 m. mokės dirbantysis, kuris kitąmet bus pirmą kartą įtrauktas į pensijų kaupimo sistemą – 3 proc. ar 1,8 proc.? 2018-08-27T06:22:31+00:00

Tokio asmens įmokos tarifas pirmaisiais metais bus 1,8 proc. ir pamažu didės, kol pasieks 3 proc. Jei žmogus iškart norėtų mokėti daugiau, apie tai jis turėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos mėnesio pabaigos.

Kokio dydžio pensijos kaupimo įmoka bus kitais metais, jeigu dirbantysis dabar uždirba 500 eurų, 1000 eurų ir 1500 eurų „ant popieriaus“? 2018-11-16T14:56:57+00:00

Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 500 eurų ir pasirinks kaupti 3 proc., jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos 2019 m. bus (500 x 1,289 x 0,03) 19,34 eurų. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8 proc. – įmoka bus 11,60 euro.

Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 1000 eurų ir pasirinks kaupti 3 proc., jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos  2019 m. bus 38,67 eurų. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8 proc. – įmoka sieks 23,20 eurų.

Jei dirbantysis šiuo metu uždirba 1500 eurų ir pasirinks kaupti 3 proc., jo įmoka po darbdavio ir darbuotojo įmokų konsolidacijos 2019 m. bus 58,01 eurų. Jei norės pradėti kaupti nuo 1,8 proc. – įmoka bus 34,80 eurų.

Kiek eurų siekia valstybės paskata šiais metais ir kiek sudarys 2019 m.? 2018-10-30T07:56:08+00:00

2018 m. valstybės paskata kaupiantiems pensiją – 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio siekia 15,58 eurų.

Kitais metais paskata kaupiantiems pensiją – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (kuris bus padidintas 1,289 karto) sudarys 16,40 eurų.

Ką daryti, jeigu man dar nėra 40 metų ir nenoriu kaupti? 2018-08-27T06:23:43+00:00

„Sodra“ iki 2019 m. sausio 31 d. kiekvieną dirbantį žmogų iki 40 metų amžiaus asmeniškai informuos apie asmens įtraukimą į kaupimo sistemą.

Sulaukęs tokio pranešimo jaunas dirbantysis iki 2019 m. birželio 30 d. turės pranešti „Sodrai“ apie nenorą kaupti.

Asmens įtraukimo į kaupimą procesas bus kartojamas kas trejus metus iki dirbančiajam sukaks 40 metų.

Ką daryti, jeigu kaupiau, tačiau toliau kaupti nebenoriu? 2018-08-27T06:24:03+00:00

Šiuo metu kaupiantys gyventojai apie pensijų kaupimo pertvarką nebus informuojama asmeniškai, nes jau dalyvauja kaupimo sistemoje ir davė tam sutikimą. Tačiau kadangi pertvarkant kaupimo sistemą keičiasi kaupimo sąlygos, šie dirbantieji įgyja galimybę dar kartą nuspręsti, ar jie nori toliau kaupti II pensijų pakopoje, ar ne.

Jeigu šiuo metu kaupiantis dirbantysis norės atsisakyti kaupti – apie sprendimą jis turės pranešti savo kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

Ką galiu rinktis, jeigu nebenoriu kaupti toliau? 2018-10-30T07:53:55+00:00

Jeigu šiuo metu kaupiate, bet neketinate to daryti toliau, apie tai informuojate savo pensijos kaupimo bendrovę ir turite dvi galimybes:

  • grąžinti į „Sodrą“ visą sukauptą lėšų sumą ir už tai gauti didesnę „Sodros“ senatvės pensiją;
  • stabdyti kaupimą pensijų fonde ir atsiimti lėšas sulaukus pensijos amžiaus.
Kaupiau iki šiol, ar galima grįžti į Sodrą? 2018-08-27T06:24:47+00:00

Jeigu šiuo metu kaupiantis dirbantysis norės atsisakyti kaupti, bus galima rinktis du variantus: su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“ arba palikti lėšas pensijų fonde iki senatvės pensijos amžiaus. Asmens sprendimas turi būti praneštas kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

Pasirinkus grįžti į „Sodrą“ bus atkuriamas „Sodros“ pensijos dydis tarsi jis nė nebūtų dalyvavęs kaupime. Jeigu pensijų fonde sukaupta daugiau lėšų nei buvo pervesta iš „Sodros“, tuomet žmogus įgis daugiau apskaitos vienetų, pagal kuriuos apskaičiuojama „Sodros“ mokama senatvės pensija. Jeigu pensijų fonde bus mažiau lėšų nei buvo pervesta iš „Sodros“, asmeniui bus atkuriamos teisės į visą „Sodros“ pensiją – ji dėl to nesumažės.

Ką gausiu, jeigu nutraukęs kaupimą visą sukauptą sumą grąžinsiu į „Sodrą“? 2018-11-16T14:59:57+00:00

Įprastai tokį sprendimą priėmusiam asmeniui bus atkuriamas „Sodros“ senatvės pensijos dydis tarsi jis nė nebūtų dalyvavęs kaupime, o tai reiškia, kad „Sodros“ senatvės pensija padidės.

Jeigu pensijų fonde bus daugiau lėšų nei buvo pervesta iš „Sodros“, tuomet žmogus įgis daugiau apskaitos vienetų, pagal kuriuos apskaičiuojama „Sodros“ mokama senatvės pensija (pensija dar padidės).

Jeigu pensijų fonde bus mažiau lėšų nei buvo pervesta iš „Sodros“, asmeniui bus atkuriamos teisės į nesumažintą „Sodros“ pensiją, bet daugiau apskaitos vienetų žmogus neįgis.

Ką daryti, jeigu iki 2019 m. birželio 30 d. dėl svarbių priežasčių nespėsiu pranešti apie savo nenorą kaupti? 2018-08-27T06:25:29+00:00

Jeigu žmogus dėl svarbių priežasčių negalėjo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jis turės teisę tai padaryti pasibaigus nustatytam terminui, bet kartu turės pateikti svarbias priežastis įrodančius dokumentus. „Sodros“ įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustatys, ar priežastys išties gali būti laikomos svarbiomis.

Jeigu paaiškės, kad dirbantysis dėl svarbių priežasčių negalėjo pranešti apie nenorą kaupti, tokiu atveju sumokėtos pensijų įmokos grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo.

Nuo kada bus skaičiuojamos įmokos pradėjus kaupti? 2018-11-16T15:01:36+00:00

Įmokos įtrauktiems į pensijų kaupimą bus pradedamos nuskaičiuoti nuo 2019 m. liepos 1 d.

Tiems, kas per įtraukimo metų pirmus šešis mėnesius savo iniciatyva sudarys pensijų kaupimo sutartį, sutartis įsigalios nuo trečio mėnesio pirmos dienos ir nuo to laiko bus pradėtos skaičiuoti įmokos. Pavyzdžiui, jei gyventojas pensijų kaupimo sutartį sudarys kovo 5 d., sutartis įsigalios birželio 1 d. ir jo įmokos bus pradėtos skaičiuoti nuo birželio mėnesio darbo užmokesčio.

Ką daryti, jeigu kaupiau ir noriu kaupti toliau? 2018-08-27T06:26:30+00:00

Jeigu šiuo metu kaupiantis žmogus ketina kaupti toliau, nieko daryti nereikia.

Šiuo metu kaupiantys gyventojai apie pensijų kaupimo pertvarką nebus informuojama asmeniškai, nes jau dalyvauja kaupimo sistemoje ir davė tam sutikimą. Tačiau kadangi pertvarkant kaupimo sistemą keičiasi kaupimo sąlygos, šie dirbantieji įgyja galimybę dar kartą nuspręsti, ar jie nori toliau kaupti II pensijų pakopoje, ar ne.

Apie galimybę dar kartą apsispręsti jie bus informuojami per viešąsias informacijos priemones ir „Sodros“ asmeninę paskyrą gyventojui.

Ką daryti jeigu nekaupiau, bet noriu pradėti kaupti? 2018-10-30T07:48:47+00:00

Jeigu gyventojui iki 40 metų ir jis iki šiol nekaupė, tuomet į kaupimą jis įtraukiamas automatiškai ir informuojamas apie siūlomą pensijų kaupimo bendrovę. Jeigu viskas tinka, nieko daryti nereikia. Jeigu norite pasirinkti kitą pensijų kaupimo bendrovę, kreipkitės į ją ir sudarykite pensijų kaupimo sutartį.

Vyresni nei 40 metų gyventojai, kurie iki šiol nekaupė, į kaupimą automatiškai nebus įtraukiami, tačiau gali tapti pensijų kaupimo dalyviais sudarydami sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva.

Kaupiau anksčiau, tačiau sustabdžiau kaupimą 2013 metais, o lėšos liko pensijų fonde. Ar galiu vėl pradėti kaupti? 2018-10-30T07:45:46+00:00

Jeigu esate kaupę II pakopos pensijų fonde ir dalyvavimą sustabdę anksčiau, nepriklausomai nuo amžiaus Jūs būsite įtraukti į pensijų kaupimo sistemą, o lėšos toliau bus kaupiamos tame pačiame pensijų fonde. Jeigu Jums tokios sąlygos priimtinos, nieko daryti nereikia.

Kartą jau pradėjau kaupti, bet kaupimą sustabdžiau ir daugiau kaupti nenorėsiu, ar vis tiek tapsiu pensijų kaupimo sistemos dalyviu? 2018-10-30T07:43:27+00:00

Jeigu esate kaupę II pakopos pensijų fonde ir dalyvavimą sustabdę anksčiau, nepriklausomai nuo amžiaus Jūs būsite įtraukti į pensijų kaupimo sistemą ir apie tai informuoti asmeniškai. Tačiau iki numatyto termino – birželio 30 d. galite atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir apie tai informuoti „Sodrą“.

Nekaupiantis žmogus iki 40 metų amžiaus kas trejus metus gaus pranešimą iš „Sodros“, kad yra įtrauktas į kaupimo sistemą ir kad iki numatyto termino turi teisę pranešti apie sprendimą nedalyvauti kaupime.

Jeigu žmogus vyresnis nei keturiasdešimties, jis taip pat kas trejus metus gaus pranešimą iš „Sodros“, kad yra įtrauktas į kaupimo sistemą ir kad iki numatyto termino turi teisę pranešti apie sprendimą nedalyvauti kaupime, tačiau toks įtraukimas galėtų vykti tik tris kartus.

Kaip bus, jei 2019 m. dirbantysis atsisakys kaupti, bet 2020 m. nutars dalyvauti II pakopos pensijų kaupime? Ar bus galima pasirašyti pensijų kaupimo sutartį ir kokiomis sąlygomis? 2018-08-27T06:28:28+00:00

Įstatymas nenumato jokių apribojimų sudaryti naują sutartį – nei tiems, kurie per įtraukimą atsisakys kaupti, nei tiems, kas šiuo metu dalyvauja kaupime.

Ar apsimoka kaupti II pensijų pakopoje? 2018-08-27T06:29:15+00:00

Ekspertai sutaria, kad kaupimas prasmingas tuomet, kai kaupimas nepertraukiamai trunka ne trumpiau nei 25-30 metų, tačiau sprendimą kiekvienas dirbantysis turi priimti individualiai atsižvelgdamas į savo darbo užmokesčio dydį ir šeimos poreikius.

Kas nutiks, jeigu prarasiu darbą ir neturėsiu darbo pajamų mokėti įmokas? 2018-08-27T06:29:35+00:00

Jei žmogus praranda darbą ir netenka darbo pajamų, įmokos II pensijų kaupimo pakopai nenuskaičiuojamos. Tačiau naujoji sistema įtvirtina dar vieną įrankį, kuriuo galima pasinaudoti, jeigu pablogėja asmens finansinė situacija – tai kaupimo atostogos. Įstatymuose nustatyta galimybė kaupime padaryti 12 mėnesių pertrauką. Ši pertrauka gali būti panaudojama bet kada, kai tik prireikia, taip pat gali būti išdalinama dalimis, po keletą mėnesių, bet bendra trukmė negali viršyti vienų metų.

Ar galima kaupti daugiau? 2018-08-27T06:29:54+00:00

Nors kaupimo formulė numato, kad žmogus prisidės 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio pagal naują mokesčių sistemą, tačiau bet kuris kaupiantysis gali nutarti kaupti daugiau. Už papildomas įmokas jis gaus gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Jeigu savo darbuotojo ateičiai kaups jo darbdavys, jis už papildomas įmokas galės pretenduoti į pelno mokesčio lengvatą.

Kokias lengvatas gaus žmogus, jeigu kaups daugiau nei 3 proc.? Ar gali prisidėti dirbančiojo darbdavys? 2018-08-27T06:30:17+00:00

Jeigu dirbantysis pasirenka kaupti daugiau nei 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio, jis gali pasinaudoti GPM lengvata. Prisidėti prie pensijos kaupimo gali ir dirbančiojo darbdavys – tokiu atveju jis galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

Kaip ir ką informuoti apie savo apsisprendimą dėl pensijos kaupimo? 2018-08-27T06:30:43+00:00

Jeigu šiuo metu nekaupiate ir gavote pranešimą apie įtraukimą į pensijos kaupimo sistemą, tačiau dalyvauti nenorite, informuokite „Sodrą“.

Jeigu šiuo metu nekaupiate, gavote pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimo sistemą ir norite dalyvauti kaupime, tačiau savo pasirinktoje pensijų kaupimo bendrovėje, kreipkitės į savo pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę.

Jeigu šiuo metu nekaupiate, gavote pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimo sistemą ir siūlomos sąlygos Jums tinka, nieko daryti ir informuoti nereikia

Jeigu iki šiol kaupėte, tačiau nusprendėte nebekaupti ir palikti savo lėšas fonde arba grįžti į „Sodrą“, apie sprendimą informuokite savo pensijų kaupimo bendrovę.

Jeigu iki šiol kaupėte, nusprendėte kaupti toliau, tačiau norite pakeisti pensijų fondą, kreipkitės į savo pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę, kurioje norėsite toliau kaupti.

Jeigu iki šiol kaupėte ir norite toliau kaupti bei nieko nekeisti – nieko daryti ir informuoti nereikia.

Jeigu norite kaupti daugiau, informuokite savo pensijų kaupimo bendrovę.

Ar valstybė skatins kaupimą? 2018-11-16T15:04:53+00:00

Valstybės paskata. Kaupiant pensiją valstybė papildomai į pensijų fondą perves nuo 0,3 iki 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu žmogus kaupti pradės nuo 1,8 procento 2019 m., valstybės paskata sieks 0,3 proc. Gyventojui kaupiant daugiau, valstybės paskata bus didesnė. Atitinkama jeigu žmogus kaups 3 proc. tokiu atveju valstybė prisidės 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Mažesni mokesčiai. Siekiant, kad pensijų kaupimas netaptų našta, 0,55 proc. sumažintos dirbančiųjų įmokos „Sodrai“ ir 1 proc. sumažintas gyventojų pajamų mokestis (GPM).. Tai kompensuos 1,5 proc. įmokos iš 3 proc. asmens indėlio į kaupimą.

Pertrauka. Bet kurio žmogaus gyvenime pasitaiko periodų, kai pinigai reikalingi čia ir dabar, todėl pensijų kaupime sudarome galimybes padaryti bent 12 mėn. pertrauką per visą kaupimo laikotarpį. Ši pertrauka galės būti dalijama po keletą mėnesių, svarbu, kad bendra trukmė neviršytų vienų metų.

Laipsniškas įmokos augimas. Kaupti norinčio žmogaus įmoka nebūtinai iškart turi siekti 3 proc. Jeigu asmuo nori, jis galės rinktis laipsnišką įmokos augimą per 5 metus: nuo 1,8 proc. iki 3 proc. Laipsniškas įmokos augimas atrodytų taip:

2019 m. – 1,8 proc. ir valstybės paskata 0,3 proc.

2020 m. – 2,1 proc. ir valstybės paskata 0,6 proc.

2021 m. – 2,4 proc. ir valstybės paskata 0,9 proc.

2022 m. – 2,7 proc. ir valstybės paskata 1,2 proc.

Nuo 2023 m. – 3 proc. ir valstybės paskata 1,5 proc.

Kaip sužinosiu apie įtraukimą ir į kokį fondą pervedami mano pinigai? 2018-11-16T15:09:00+00:00

Jeigu jums nėra 40 metų ir šiuo metu nekaupiate pensijų fonduose, asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui ir elektroniu paštu, jeigu esate jį pateikę „Sodrai“, gausite pranešimą apie įtraukimą į kaupimo sistemą ir siūlomą vieną iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių, kurioje būtų kaupiama asmeninė pensija.

Elektroninio pašto adresą „Sodrai“ taip pat galite pateikti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Jeigu iki numatyto termino 2019 m. birželio 30 d. nepranešite, jog nenorite kaupti, nuo 2019 m. liepos Jūsų įmokos bus pervedamos į pasiūlytą pensijų kaupimo bendrovę. Iki birželio 30 d. galite pranešti „Sodrai“, jog nenorite kaupti arba kreiptis į savo pasirinktą (nebūtinai tą, kurią pasiūlė „Sodra“) bendrovę ir su ja sudaryti pensijų kaupimo sutartį.

Ar galiu pats nuspręsti, kuriame fonde kaupti arba pakeisti fondą? 2018-08-27T06:32:17+00:00

Taip. Norėdami sudaryti sutartį su konkrečia pensijų kaupimo bendrove, turite kreiptis būtent į tą bendrovę, kurioje norite kaupti. Lygiai taip pat kaupimo bendrovę galima ir pakeisti.

Ar galiu bet kada nutraukti kaupimą? 2018-10-30T07:26:40+00:00

Kadangi pertvarkant kaupimo sistemą keičiasi kaupimo sąlygos, šiuo metu kaupiantys dirbantieji įgyja galimybę dar kartą nuspręsti, ar jie nori toliau kaupti II pensijų pakopoje, ar ne. Jeigu šiuo metu kaupiantis dirbantysis norės atsisakyti kaupti – apie sprendimą jam reikės pranešti savo kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

Vėliau nutraukti kaupimą nebus galima, tačiau sudaryta galimybė kaupime padaryti 12 mėnesių pertrauką. Ši pertrauka gali būti panaudojama bet kada, kai tik prireikia, taip pat gali būti išdalinama dalimis, po keletą mėnesių, bet bendra trukmė negali viršyti vienerių metų.

Ar II pakopoje kaupiamos lėšos yra paveldimos? 2018-08-31T02:36:56+00:00

Taip, II pakopoje kaupiamos lėšos iki anuiteto įsigijimo yra paveldimos. Kai kaupiantis asmuo sulaukia senatvės pensijos amžiaus ir jeigu būna sukaupęs daugiau nei 10 tūkst. eurų, jis turi įsigyti pensijų anuitetą – teisę gauti nuolatines išmokas iki mirties už vienkartinę įmoką anuiteto teikėjui. Nuo 2020 m. anuiteto teikėja bus „Sodra“.

Anuitetai bus kelių rūšių – standartinis ir atidėtasis. Standartinis anuitetas yra identiškas šiuo metu galiojančiam standartiniam anuitetui be garantuoto mokėjimo laikotarpio. Kai įsigyjamas standartinis anuitetas, bet pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos.

Atidėtasis anuitetas šiek tiek panašus į šiuo metu įtvirtintą pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, tik šiek tiek modernesnis: kaupiantysis 10-15 proc. sukauptos sumos gali skirti pensijų anuiteto išmokoms, kurios pradedamos mokėti sulaukus 85 metų ir mokamos iki gyvenimo pabaigos. Jei pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos. Nuo senatvės pensijos amžiaus iki 85 metų asmuo gautų periodines išmokas iš savo pensijų fondo – šie pinigai yra paveldimi.

Kaip sukauptas lėšos bus išmokėtos sulaukus pensijos? Ar sulaukęs pensijos galėsiu atsiimti viską, ką sukaupiau iškart? 2018-10-30T08:31:43+00:00

Jeigu sukaupta 3000 eurų ar mažiau – asmeniui mokama vienkartinė išmoka. Jei sukaupta 3001 – 10 000 eurų – mokamos periodinės išmokos. Jei sukaupta daugiau nei 10 000 eurų – asmuo turi įsigyti pensijų anuitetą, o išmokos mokamos iki mirties.

Anuitetai bus kelių rūšių – standartinis ir atidėtasis. Standartinis anuitetas yra identiškas šiuo metu galiojančiam standartiniam anuitetui be garantuoto mokėjimo laikotarpio. Kai įsigyjamas standartinis anuitetas, bet pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos.

Atidėtasis anuitetas šiek tiek panašus į šiuo metu įtvirtintą pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, tik šiek tiek modernesnis: kaupiantysis 10-15% sukauptos sumos gali skirti pensijų anuiteto išmokoms, kurios pradedamos mokėti sulaukus 85 metų ir mokamos iki gyvenimo pabaigos. Jei pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos. Nuo senatvės pensijos amžiaus iki 85 metų asmuo gautų periodines išmokas iš savo pensijų fondo – šie pinigai yra paveldimi.

Asmuo, kurio vardu pensijų fonde sukauptas turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.

Kada reikia įsigyti anuitetą, o kada pinigus galima pasiimti vienkartine išmoka? 2018-10-30T08:31:17+00:00

Jeigu sukaupta 3000 eurų ar mažiau – asmeniui mokama vienkartinė išmoka. Jei sukaupta 3001 – 10 000 eurų – mokamos periodinės išmokos. Jei sukaupta daugiau nei 10 000 eurų – asmuo turi įsigyti pensijų anuitetą, o išmokos mokamos iki mirties.

Asmuo, kurio vardu pensijų fonde sukauptas turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.

Kuo skiriasi standartinis ir atidėtasis anuitetas? 2018-08-31T02:36:48+00:00

Standartinis anuitetas yra identiškas šiuo metu galiojančiam standartiniam anuitetui be garantuoto mokėjimo laikotarpio. Kai įsigyjamas standartinis anuitetas, bet pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos.

Atidėtasis anuitetas šiek tiek panašus į šiuo metu įtvirtintą pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, tik šiek tiek modernesnis: kaupiantysis 10-15% sukauptos sumos gali skirti pensijų anuiteto išmokoms, kurios pradedamos mokėti sulaukus 85 metų ir mokamos iki gyvenimo pabaigos. Jei pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos. Nuo senatvės pensijos amžiaus iki 85 metų asmuo gautų periodines išmokas iš savo pensijų fondo – šie pinigai yra paveldimi.

Kodėl „Sodra“ nuo 2020 m. taps vienintele anuitetų teikėja? 2018-08-31T02:36:45+00:00

Centralizuotą anuitetų mokėjimą nutarta perduoti „Sodrai“, nes ji nėra komercinė įstaiga, nesiekia pelno bei gali efektyviau suvaldyti riziką. „Sodrai“ tapus anuiteto mokėtoja, II pakopoje sukauptos lėšos bus aiškiai atskirtos nuo bendro biudžeto ir administruojamos atskirai.

Ar anuitetas yra mokamas? 2018-08-31T02:36:41+00:00

Anuitetas kainuoja, nes jo mokėtojas negali apskaičiuoti, kiek tiksliai gyvens lėšas kaupęs asmuo, tačiau įsipareigoja išmokas mokėti iki mirties net tais atvejais, kai žmogaus sukauptų pinigų nebepakanka. Tai vadinama rizika. Todėl anuitetų mokėtojai, siekdami suvaldyti riziką, turi turėti kuo daugiau klientų ir dar apsidraudžia imdami vienkartinį mokestį.

Kas bus su jau sudarytomis sutartimis dėl pensijų anuiteto? 2018-08-31T02:36:38+00:00

Pensijų anuitetus pagal sutartis, sudarytas iki 2019 m. gruodžio 31 d., gyvybės draudimo bendrovės mokės pagal sutarčių sąlygas iki tol, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas. Tai reiškia, kad anksčiau sudarytos ar kitais metais dar sudarysimos sutartys dėl anuiteto mokėjimo su gyvybės draudimo bendrovėmis toliau liks galioti.

Neradau man rūpimo klausimo apie pensijas ir atsakymo į jį 2018-10-30T07:25:00+00:00

Jeigu turite klausimų apie pensijas ir neradote atsakymų į juos, susisiekite tel. 1883 arba el. p. info@sodra.lt.

Kaip apmokestinamos individualios veiklos pagal pažymą pajamos ir kita savarankiška veikla? 2018-10-30T07:59:16+00:00

Pajamos iš individualios veiklos bus apmokestintos taikant 15 proc. GPM tarifą, tačiau kartu svarbu, kad individualios veiklos pajamoms taikomas mokesčio kreditas, dėl ko šių pajamų apmokestinimas (efektyvus GPM tarifas) priklauso nuo per metus gaunamo apmokestinamųjų pajamų (pelno) dydžio.

Tais atvejais, kai apmokestinamosios pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, jos faktiškai apmokestinamas 5 procentų tarifu, o kai metinės apmokestinamosios pajamos viršija 20 000 eurų per metus, joms taikomas efektyvus pajamų mokesčio tarifas palaipsniui kyla, kol ties 35 000 eurų pasiekia toliau jau nekintantį 15 procentų tarifą.

Ar autoriniai atlygiai turės būti didinami 1,289 karto? Kokie tarifai bus taikomi? 2018-12-27T12:32:21+00:00

Autoriniai atlyginimai neturės būti didinami 1,289 karto.

 
Jiems taikomi tokie gyventojų pajamų mokesčio tarifai:

Autoriniams atlyginimams, gautiems ne iš darbdavio:

15 proc. – autorinių atlyginimų daliai, per metus neviršijančiai 120 VDU*,

20 proc. – autorinių atlyginimų daliai, kuri kartu su pajamomis ne iš darbo santykių (jų esmę atitinkančių santykių) viršija 120 VDU per metus.

Į metinę tokių pajamų sumą (120 VDU) neįskaičiuojamos:

– pajamos iš paskirstytojo pelno,
– individualios veiklos pajamos,
– tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete,
– mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) už vadovavimo veiklą pagal paslaugų sutartį gautos pajamos.

 

Autoriniams atlyginimams, gautiems iš darbdavio:

20 proc. – autorinių atlyginimų daliai, per metus neviršijančiai 120 VDU*(2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.).,

27 proc. – autorinių atlyginimų daliai, kuri kartu su:

– pajamomis iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus apskaičiuotas už 2018 m. ar ankstesnius metus bei ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas),
– tantjemomis bei atlygiu už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete,
– mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) už vadovavimo veiklą pagal paslaugų sutartį gautomis pajamomis viršija 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.).

 

*VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2019 m. 1 VDU – 1136,20 Eur; 120 VDU – 136344 Eur.

Koks GPM tarifas taikomas mažosios bendrijos (MB) vadovo (ne MB nario) už vadovavimą išmokamam atlygiui? 2018-12-27T12:41:58+00:00

20 proc. – MB vadovo pagal civilinę sutartį už vadovavimą gauto atlygio daliai, per metus neviršijančiai 120 VDU*, 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.),

27 proc. – pajamų daliai, kuri kartu su:

– pajamomis iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus apskaičiuotas už 2018 m. ar ankstesnius metus bei ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas),
– iš darbdavio gautais autoriniais atlyginimais,
– tantjemomis bei atlygiu už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete viršija 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.).

 

*VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2019 m. 1 VDU – 1136,20 Eur; 120 VDU – 136344 Eur.

Kaip apmokestinamos mažosios bendrijos (MB) nario paimtos lėšos, kurios yra priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms? 2018-12-27T12:45:15+00:00

Iš MB paimta suma, deklaruojama 02 kodu ir priskiriama su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, neturi viršyti sumos, nuo kurios pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo skaičiuojamos ir mokamos MB nario valstybinio socialinio draudimo įmokos.

MB nario iš MB paimtos ir 02 pajamų rūšies kodu deklaruotos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos 2019 m. apmokestinamos, taikant 20 proc. GPM tarifą.

Tuo atveju, jeigu MB narys iš MB gautų ir pajamų, žymimų 02 pajamų rūšies kodu, ir (ar) iš kito darbdavio susijusių su darbo santykiais pajamų (žymimų 01 pajamų rūšies kodu), ir (ar) tantjemų ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje ar paskolų komitete, ir (ar) autorinių atlyginimų iš darbdavio, o gauta bendra tokių pajamų suma viršytų 120 VDU, tai šią ribą viršijanti suma būtų apmokestinama, taikant 27 proc. GPM tarifą.

 

*VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2019 m. 1 VDU – 1136,20 Eur; 120 VDU – 136344 Eur.

Kaip apmokestinamos mažosios bendrijos (MB) nario pajamos iš paskirstytojo pelno? 2018-12-27T12:47:40+00:00

MB nario iš MB gautos pajamos iš paskirstytojo pelno, išskyrus pajamų dalį, priskirtą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, apmokestinamos, taikant 15 proc.  pajamų mokesčio (GPM) tarifą (nesvarbu, kokia jų suma yra gauta).

Koks gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas taikomas ligos išmokoms? 2018-10-30T08:19:23+00:00

Pagal nuo 2019 m sausio 1 d. taikytiną Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 6 straipsnio 1¹ dalį, ligos išmokos 2019 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą.

Darbdaviai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai 2019 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėdami ligos išmokas, turi taikyti 15 procentų GPM tarifą, nesvarbu, ar ligos išmokos bus išmokamos už einamųjų 2019 m. mėnesį, ar už 2018 m. mėnesį.

2019 m. apskaičiuotoms išmokoms taikomi 2019 m. galiosiantys socialinio draudimo tarifai.

Apskaičiuojant išmokas 2019 m., kurios yra tiesiogiai susiję su 2018 m. gaunamu vidutiniu darbu užmokesčiu, šis užmokestis turėtų būti indeksuojamas 1,289.

Kokia neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) formulė bus taikoma ligos išmokoms? 2018-12-27T12:53:14+00:00

2019 m. mėnesio NPD = 300 – 0,15 * (gyventojo mėnesio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 555 Eur (2019-01-01 MMA vienas dydis).

Didesni mėnesio NPD taikytini riboto darbingumo asmenims, kuriems:

  • nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, mėnesio NPD – 353 eurai;
  • nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, mėnesio NPD – 308 eurai.

Darbdavys, apskaičiuodamas GPM nuo išmokamos sumos, kurią sudaro darbo užmokestis (ar jo dalis) ir ligos išmoka, NPD šioms išmokoms turės pritaikyti proporcingai.

Koks GPM tarifas 2019 m. taikomas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms, kai tai nėra individuali veikla? 2018-12-27T12:55:48+00:00

Ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn) pajamos, nepriskirtos neapmokestinamosioms pajamoms, 2019 m. ir vėlesniais metais apmokestinamos, taikant 15 proc. GPM tarifą:

  • kai pardavimas įvyko 2018 m., bet apmokėjimas 2019 m.;
  • kai pardavimas bei apmokėjimas įvyko 2019 m.

Metinės ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ir kitos apmokestinamosios pajamos (neįskaitant gautų iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokų, individualios veiklos pajamų, pajamų iš paskirstytojo pelno, tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje ar paskolų komitete, iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų, mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal paslaugų sutartį už vadovavimą gautų pajamų), viršijančios 120 VDU* sumą, apmokestinamos, taikant 20 proc. GPM tarifą.

 

*VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2019 m. 1 VDU – 1136,20 Eur; 120 VDU – 136344 Eur.

Kokie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai taikomi 2019 metais paskirtoms ir išmokėtoms premijoms darbuotojams už 2018 m. rezultatus? 2018-10-30T08:10:13+00:00

Pajamos pripažįstamos jų gavimo (išmokėjimo) momentu ir apmokestinamos pagal tuo metu galiojančias taisykles. Išimtis numatyta tik 2018 m. ar ankstesnio mokestinio laikotarpio apskaičiuotoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms, išmokėtoms 2019 m. ar vėliau.

Šiuo atveju darbuotojams išmokėtos premijos už 2018 m. rezultatus apskaičiuojamos jau 2019 m., todėl taikomas premijų apskaičiavimo ir išmokėjimo metu galiojantis 20 proc. GPM tarifas.

Jeigu išmokėta bendra darbo užmokesčio ir premijos suma (arba bendra 2019 m. gautų su darbo santykiais susijusių pajamų suma) viršytų 120 VDU, tai šią ribą viršijančiai pajamų sumai taikomas 27 proc. GPM tarifas. Deklaruoti pajamas, perskaičiuoti pajamų mokestį ir  jį (7 proc.) sumokėti pareiga tenka gyventojui.

2019 metais apskaičiuotoms ir išmokėtoms premijoms taikomi 2019 m. galiosiantys socialinio draudimo įmokų tarifai.

Kaip apmokestinami apskaičiuoti ir išmokėti atostoginiai už 2018 m. ir 2019 m. laikotarpį (pavyzdžiui, nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. sausio 10 d.)? 2018-10-30T08:09:26+00:00
  • Už 2018 m. gruodžio mėn. atostogų dienas 2018 m. išmokėta atostoginių suma apmokestinama taikant 15 proc. GPM tarifą ir gruodžio mėnesio NPD.
  • Už 2019 m. sausio mėn. atostogų dienas 2018 m. išmokėta atostoginių suma apmokestinama taikant 20 proc. GPM tarifą ir sausio mėnesio NPD.

Šios nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai už 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. sausio mėnesio laikotarpį atostoginiai yra apskaičiuojami ir išmokami 2019 m. arba atitinkamomis dalimis – 2018 ir 2019 metais.

2018 m. apskaičiuotiems atostoginiams ir kitoms išmokoms taikomi 2018 m. galiosiantys socialinio draudimo tarifai, o 2019 m. apskaičiuotiems atostoginiams ir kitoms išmokoms taikomi 2019 m. galiosiantys socialinio draudimo tarifai.

Apskaičiuojant  išmokas 2019 m., kurios yra tiesiogiai susijusios su 2018 m. gaunamu vidutiniu darbu užmokesčiu, šis užmokestis turėtų būti indeksuojamas 1,289.

Koks GPM tarifas taikomas 2018 metais išmokėtam darbo užmokesčio avansui už 2019 m.? 2018-10-30T08:07:48+00:00

Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokesčio dalis (avansas) už 2019 m. sausio mėn. turi būti išmokėta taikant naujas darbo užmokesčio apskaičiavimo (t. y. padidinta, sausio mėnesio darbo užmokesčiui pritaikius koeficientą 1,289) ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo nuostatas, ji apmokestinama taikant 20 proc. GPM tarifą.

Avansui taikomi priskaitymo mėnesio socialinio draudimo įmokų tarifai. Tai reiškia, jog darbo užmokesčiui už 2019 m. sausio mėnesį taikomi 2019 m. įsigaliosiantys socialinio draudimo įmokų tarifai.

Kaip apmokestinama 2019 m. darbuotojo atleidimo atveju išmokėta nepanaudotų atostogų kompensacija, kurią sudaro išmoka, apskaičiuota už periodą iki 2019 m. sausio 1 d.? 2018-10-30T08:04:39+00:00

2019 m. atleidžiamam iš darbo darbuotojui, 2018 m. nepanaudotų atostogų kompensacija apmokestinama taikant išmokų apskaičiavimo metu galiojantį 20 proc. GPM tarifą.

Įvertinus visą 2019 m. išmokamą su darbo santykiais susijusių pajamų sumą, mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal 2019 m. nustatytą NPD formulę.

Kompensacijai už nepanaudotas atostogas taip pat taikomi 2019 m. įsigaliosiantys socialinio draudimo tarifai.

Apskaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas už periodą iki 2019 metų, vidutinis atlyginimas, nuo kurio skaičiuojama išmoka, turėtų būti indeksuojamas 1,289.

Kokie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir socialinio draudimo įmokų tarifai taikomi 2019 metais išmokėtam 2018 metų darbo užmokesčiui? 2018-10-30T08:03:36+00:00

GPMĮ pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad 2018 m. ar ankstesnio mokestinio laikotarpio apskaičiuotos su darbo santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 m. ar vėlesniu mokestiniu laikotarpiu, apmokestinamos taikant 15 proc. GPM tarifą.

Atsižvelgiant į tai, 2018 m. gruodžio mėnesio ar kurio nors kito 2018 m. mėnesio, ar ankstesnio nei 2018 m. mokestinio laikotarpio mėnesio apskaičiuotam darbo užmokesčiui, išmokėtam 2019 m., taikomas 15 proc. GPM tarifas.

Mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal 2019 m. nustatytą NPD formulę.

Darbo užmokesčiui, priskaičiuotam už 2018 metų mėnesius taikomi 2018 metais galiojantys socialinio draudimo įmokų tarifai, nepriklausomai nuo to, kada darbo užmokestis išmokamas.

Neradote atsakymo į savo klausimą? 2018-10-30T07:59:59+00:00

Jeigu turite klausimą apie verslą ir neradote atsakymo į jį, susisiekite tiesiogiai su VMI tel. 1882; www.vmi.lt/manovmi,naudojantis paslauga „Paklausimų teikimas“, arba „Sodra“ tel. 1883 el. p. info@sodra.lt.

Kas yra virtualus buhalteris (i.APS)? 2018-10-30T07:50:39+00:00

Tai VMI kuriama nemokama supaprastintos buhalterinės apskaitos programa, skirta gyventojams, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą ar įsigiję verslo liudijimą.

Programa patikimai apskaičiuos, kiek mokesčių reikia sumokėti, leis stebėti, ar verslas pelningas, fiksuoti įgyjamus, parduodamus prekių kiekius, informuos, kada reikia registruotis PVM mokėtoju ir pan.

Virtualaus buhalterio naudotojams bus suformuojamos ir preliminarios gyventojų metinės pajamų deklaracijos, kurias jiems beliks tik pateikti.

Kokiam skaičiui gyventojų gali būti aktuali virtualaus buhalterio (i.APS) paslauga? 2018-10-30T07:49:49+00:00

Gyventojų, vykdančių individualią veiklą pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą, yra daugiau nei 220 tūkst.

Virtualiu buhalteriu i.APS galės naudotis visi gyventojai,  kurie veda supaprastintą (apskaitai tvarkyti netaiko dvejybinio įrašo būdo) apskaitą.

Ar individualią veiklą pagal pažymą vykdantys gyventojai, kurie yra PVM mokėtojai ar turi samdomų darbuotojų, taip pat galės tvarkyti buhalterinę apskaitą virtualiu buhalteriu (i.APS)? 2018-09-26T00:44:25+00:00

Individualią veiklą vykdantys gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar yra PVM mokėtojai, ar ne, turi samdomų darbuotojų ar ne, gali rinktis vesti supaprastintą apskaitą ir galės ją tvarkyti virtualiu buhalteriu (i.APS).

Ar virtualus buhalteris (i.APS) bus privalomas individualią veiklą vykdantiems asmenims? 2018-10-30T07:48:03+00:00

Tai yra VMI nemokama e. paslauga klientams.

Kokią naudą virtualus buhalteris (i.APS) suteiks individualią veiklą vykdantiems asmenims? 2018-09-26T00:45:11+00:00

Nemokamas įrankis palengvins individualia veikla užsiimančių gyventojų pajamų apskaitą ir leis sutaupyti popierinių pajamų-išlaidų žurnalų pildymui bei mokesčių apskaičiavimui skiriamą laiką. Gyventojams, kurie pajamų ir išlaidų žurnalą pildys internete, VMI sistemoje, popierinio žurnalo pildyti nebereikės.

Virtualus buhalteris (i.APS) turės duomenų peržiūros ir analizės funkcijas, kurios leis verslininkams stebėti, ar jų vykdoma veikla yra pelninga, kokios gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų tendencijos. Programoje gyventojai matys apskaičiuotas mokėtinas GPM, PVM bei „Sodros“ administruojamų mokesčių: PSD ir VSD įmokų sumas (jas apskaičiuos ir pateiks „Sodra“). Taigi, gyventojams nebereikės ieškoti įrankio mokesčiams skaičiuoti, aiškintis, kaip jie apskaičiuojami, atlikti skaičiavimus. Be to, minėtus mokesčius jie galės patogiai susimokėti – mokėjimo nurodymas bus suformuotas automatiškai, naudotojui reikės tik pasirinkti savo banką.

VMI tvarkomų duomenų pagrindu, įvertinus iš kitų šaltinių gautą informaciją, bus apskaičiuotos gyventojo veiklos pajamos bei išlaidos ir šie duomenys bus įkelti į būsimą preliminarią gyventojo metinę pajamų deklaraciją. Iki šiol individualią veiklą vykdantiems gyventojams VMI negalėjo pilnai užpildyti minėtų preliminariųjų deklaracijų, nes privalomus deklaruoti duomenis apie gautas individualios veiklos pajamas ir patirtas išlaidas turi tik patys gyventojai. Preliminarioji gyventojo metinė pajamų deklaracija bus užpildyta pagal i.APS vedamo pajamų ir išlaidų žurnalo, taip pat trečiųjų šalių VMI pateiktus duomenis.

Virtualaus buhalterio naudotojams (i.APS) nereikės rūpintis ir gaišti laiko įsigyjant apskaitos dokumentus: tiesiogiai programoje jie galės išrašyti PVM sąskaitą – faktūrą, sąskaitą – faktūrą ar prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą. Išrašytų dokumentų duomenys automatiškai bus perkelti į pajamų ir išlaidų žurnalą. Klientų ir kita dažnai naudojama informacija bus saugoma, tad pasikartojančių duomenų nereikės suvesti kas kartą iš naujo.

Jei pageidaus, programos naudotojai bus informuojami, kokias mokesčių deklaracijas ir iki kada turi pateikti. Taip pat matys, kokia yra PVM riba ir kokia pajamų suma liko iki jos, gyventojui pačiam nieko nereikės skaičiuoti.

Vykdantys individualią veiklą įsigijus verslo liudijimągalės stebėti, kokia yra jų sandorių su juridiniais asmenimis apyvarta (kada artėjama prie 4,5 tūkst. eurų ribos), kada tikslinga keisti veiklos formą (pasiekus 45 tūkst. eurų apyvartą pajamos apmokestinamos kaip įregistruotos individualios veiklos su pažyma pajamos). Jei jie, išrašydami dokumentus, nurodys tikslius prekių (paslaugų) gavėjo juridinio asmens duomenis, programa perspės apie tokią pat juridinio asmens vykdomą (įregistruotą) veiklą.

Individualią veiklą pagal pažymą vykdantys gyventojai matys ir ilgalaikio turto, apie kurio naudojimą veiklai pranešė VMI, duomenis, jiems nereikės patiems apskaičiuoti ir pildyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo duomenų.

Virtualaus buhalterio (i.APS) naudotojui nereikės pačiam aiškintis, kokios išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kokios nepriskiriamos, o kurių priskyrimas yra ribojamas – tai nustatys programa pagal naudotojo įvestą išlaidų rūšį.

Virtualaus buhalterio dėka gyventojas žinos, kiek konkretus klientas jam šiuo metu yra skolingas (pagal atskiras sąskaitas ir bendrą neapmokėtos skolos sumą), ir atvirkščiai, kiek skolingas yra pats.

Ar tvarkantys apskaitą virtualiu buhalteriu (i.APS) turės vesti ir popierinį pajamų ir išlaidų žurnalą? 2018-10-30T07:47:25+00:00

Virtualaus buhalterio (i.APS) naudotojams, kurie pilnai apskaitą ves VMI sistemoje, popierinio pajamų ir išlaidų žurnalo pildyti nebereikės.

Kasos aparato savo veikloje nenaudojantys gyventojai, kurie nesinaudos virtualaus buhalterio e. paslaugomis, kaip ir iki šiol turės pildyti popierinį žurnalą.

Kaip bus galima tvarkyti apskaitą: tik naudojant kompiuterius, ar bus galima dirbti ir su išmaniaisiais įrenginiais? 2018-10-30T07:45:30+00:00

Apskaitą virtualiu buhalteriu (i.APS) bus galima tvarkyti tiek pildant duomenis kompiuteriu, tiek išmaniaisiais (mobiliaisiais) įrenginiais.

Apskaitos tvarkymas virtualiu buhalteriu (i.APS) smulkiajam verslui nebus privalomas. Bus galimybė pasirinkti, ar naudotis i.APS paslaugomis, ar apskaitą tvarkyti popieriniuose žurnaluose.

Kaip gyventojai galės pasiekti virtualų buhalterį (i.APS)? 2018-10-30T07:44:08+00:00

Prisijungti prie virtualaus buhalterio (i.APS) gyventojai galės per:

  • Mano VMI;
  • per e. bankininkystę;
  • e. valdžios portalą;
  • su VMI priemonėmis;
  • e. parašu.
Kokių investicijų reikės smulkiajam verslui, norinčiam tvarkyti buhalterinę apskaitą virtualiu buhalteriu (i.APS)? 2018-09-26T00:46:21+00:00

Virtualaus buhalterio (i.APS) paslauga smulkiajam verslui bus nemokama, tad papildomų investicijų nereikės.Paslaugos skirtos palengvinti gyventojų pajamų apskaitą, jos kuriamos orientuojantis į smulkiojo verslo poreikius, tad šio verslo atstovai yra įtraukti į programos kūrimo procesą.

Ar gyventojai galės pabandyti, kaip veikia virtualus buhalteris (i.APS)? 2018-10-30T07:43:18+00:00

Taip, gyventojai demonstracinės virtualaus buhalterio (i.APS) versijos pagalba galės išbandyti, kaip veikia programa, susipažinti su jos funkcijomis ir galimybėmis – apsispręsti, ar ateityje naudosis i.APS  e. paslaugomis.

Kokia šio i.APS virtualaus buhalterio projekto vertė ir kaip jis turėtų atsipirkti? 2018-10-30T07:41:24+00:00

i.APS projektas vykdomas pagal 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą „Informacinės visuomenės skatinimas“. Projekto vertė – 276 534 eurai su PVM.

i.APS naudotojai mažiau laiko skirs pajamų ir išlaidų žurnalo, gyventojų metinės pajamų deklaracijos pildymui, mokesčių apskaičiavimui. Skaičiuojama, kad bendra i.APS nauda verslui, jei virtualiu buhalteriu naudosis 30 proc. individualią veiklą vykdančių asmenų, kasmet sudarys daugiau nei 1 mln. eurų.

Kokias funkcijas turės virtualus buhalteris (i.APS)? 2018-10-30T07:40:18+00:00

Virtualus buhalteris (i.APS) turės šias funkcijas, kurios padės supaprastinti smulkiųjų verslininkų kasdienybę:

  • pajamų arba išlaidų fiksavimo, automatizuoto duomenų perkėlimo į pajamų – išlaidų žurnalą;
  • apskaitos dokumentų (PVM sąskaitos – faktūros, sąskaitos – faktūros ar prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų) išrašymo;
  • duomenų perkėlimo iš pajamų ir išlaidų žurnalo į preliminarią gyventojo metinę pajamų deklaraciją; taip pat dalies virtualiam buhalteriui (i.APS) aktualių duomenų iš kitų VMI informacinių sistemų perkėlimo;
  • VMI ir Sodrai mokėtinų mokesčių apskaičiavimo ir kt.
Kada bus galima naudotis virtualiu buhalteriu (i.APS)? 2018-09-26T00:48:05+00:00

Gyventojai vesti individualios veiklos apskaitą virtualiu buhalteriu (i.APS), VMI sistemoje, galės nuo 2019 metų pradžios.

Kokias sąsajas virtualus buhalteris (i.APS) turės su kitais i.MAS posistemiais? 2018-10-30T07:37:30+00:00

Įdiegus išmaniųjų elektroninių kasos aparatų elektronines paslaugas (i.EKA), šių paslaugų naudotojams nebereikės pildyti kasos operacijų žurnalų.

Neradote atsakymo į savo klausimą? 2018-10-30T07:32:32+00:00

Jeigu turite klausimų apie savarankišką veiklą ir neradote atsakymų į juos, susisiekite tiesiogiai su VMI tel. 1882;  www.vmi.lt/manovmi, naudojantis paslauga „Paklausimų teikimas“, arba „Sodra“ tel. 1883 el. p. info@sodra.lt.

Koks darbo užmokestis turi būti didinamas 1,289 karto? 2018-11-16T14:44:38+00:00

Darbuotojo bruto darbo užmokestis, kuris privalo būti perskaičiuojamas, turėtų būti suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Darbo kodekso 139 straipsnyje.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

Mokesčių pasikeitimas neturėtų būti prielaida darbdaviui mokėti mažesnes premijas, todėl jos turėtų būti atitinkamai padidintos. Taip pat tai gali tiesiogiai sietis su darbo apmokėjimo sistema – jeigu apmokėjimo sistemoje, pavyzdžiui, numatyta, kad darbdavys savo iniciatyva gali skirti darbuotojams 1000 eurų premiją, tai atitinkamai reikia pakeisti ir darbo apmokėjimo sistemą.

Ar reikia keisti sutartį, jeigu darbo užmokestis joje numatytas „į rankas“ (neto)? 2018-11-16T14:46:35+00:00

Taip. Reikia keisti sutartį ta apimtimi, kiek keičiasi mokesčiai. „Sodros“ įmokos (VSD ir PSD) bendrai mažėja 0,55 proc. punkto, o GPM mažėja 1 procentiniu punktu. Todėl darbuotojo atlyginimas į rankas turi padidėti.

Iki kada turi būti pakeistos darbo sutartys? 2018-11-16T14:47:20+00:00

Darbo sutartys turi būti pakeistos iki 2019 m. sausio 1 d.

Ar reikia keisti darbo sutartį, jeigu joje nurodyta minimali mėnesio alga? 2018-11-16T14:49:43+00:00

Minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų darbo sutartys taip pat turės būti pakeičiamos darbuotojų bruto darbo užmokestį padidinus 1,289 karto.

Ar reikia keisti biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo sutartis, jeigu jose užmokestis nurodytas ne eurais, o koeficientais? 2018-11-16T14:51:19+00:00

Kadangi visi darbo sutarties sąlygų pakeitimai turėtų būti įforminami raštu, rekomenduojama peržiūrėti darbo sutartis.

Kas yra vienkartinis atleidimas nuo delspinigių? 2019-01-10T11:28:12+00:00

Tai vienintelė galimybė deklaruoti anksčiau gautas, tačiau nedeklaruotas pajamas ir mokesčius ir juos sumokėti be pasekmių – delspinigių ir baudų.

Kada galima pasinaudoti vienkartiniu atleidimu nuo delspinigių? 2019-01-10T11:49:56+00:00

Šia vienintele atsiskleidimo galimybe galima pasinaudoti tik pusę metų – nuo 2019 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. Ateityje analogiška galimybe mokesčių mokėtojai pasinaudoti nebegalės.

Kam ši vienintelė galimybė taikoma? 2019-01-10T11:57:05+00:00

Atleidimas nuo delspinigių ir baudų už nesumokėtus mokesčius taikomas visiems – ir gyventojams, ir įmonėms, jeigu jie nėra bankrutuojantys / bankrutavę ar restruktūrizuojami.

Atleidimas taikomas tiems gyventojams ir toms įmonėms, kurie, vertėsi teisėta veikla, tačiau gautų pajamų nedeklaravo ir nuo jų mokesčių nesumokėjo.

Pvz., gyventojas dirba įmonėje X pagal darbo sutartį, tačiau papildomai po darbo ir išeiginėmis dienomis 2015 metais teikė paslaugas neįregistravęs individualios veiklos, neturėdamas verslo liudijimo ir nemokėdamas mokesčių. Iš šios veiklos jis gavo 40 000 Eur Tokiu atveju jis gali pateikti/patikslinti 2015 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, deklaruoti 40 000 Eur individualios veiklos pajamų ir sumokėti 6 000 Eur gyventojų pajamų mokesčio, gaunant atleidimą nuo delspinigių, taip pat gali kreiptis į VMI dėl mokėjimo termino atidėjimo 2 metų laikotarpiui, susitariant dėl mokėjimų dalimis grafiko.

Šiuo atveju, jei gyventojas nuspręs teisingai – prisimins praeityje pamirštas deklaruoti pajamas ir, pasinaudodamas šia vienkartine galimybe, nuo jų sumokės mokesčius, jis sutaupys 5 190 Eur, nes, mokesčių nesumokėjimo faktą atskleidus patikrinimo metu, nuo 40 000 pajamų sumos bus apskaičiuota 6000 Eur mokesčių suma, 2190 Eur delspinigių ir skirta 50 proc. mokesčio sumos dydžio bauda 3000 Eur, iš viso 11 190 Eur.

Kam ši vienintelė galimybė nėra taikoma? 2019-01-10T11:57:29+00:00

Atleidimas nuo baudų ir delspinigių netaikomas deklaruotoms pajamoms, gautoms iš nelegalios veiklos: prekybos narkotikais, prekybos žmonėmis, kontrabandos, pajamų iš korupcijos (kyšiai) ar pinigų plovimo atvejams, kitos nusikalstamos veikos.

Ar dėl praeityje nesumokėtų mokesčių neatsiras kitų, ne mokestinių, pasekmių? 2019-01-10T11:53:03+00:00

Vienintelės atsiskleidimo galimybės laikotarpiu (2019 m. sausio – birželio mėn.) tiek mokesčių administratorius, tiek teisėsaugos institucijos, atsižvelgs į mokesčių mokėtojų savanoriško atsiskleidimo faktą ir taikys protingumo bei proporcingumo principus, kaip ir numato teisės aktai.

Savanoriškas ir pilnas anksčiau nesumokėtų mokesčių atskleidimas / sumokėjimas, pasinaudojant šia vienkartine galimybe, yra toks veiksmas, kuris minimizuotų baudžiamojo proceso pradėjimo tikimybę juridiniams asmenims ir gyventojams.

Dalyvavimas savanoriškame atsiskleidime (vertinant konkrečias aplinkybes) galėtų būti pripažinta savanorišku vykdytos nusikalstamos veikos atsisakymu („Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką“, BK 23 str.), kas panaikintų asmens baudžiamąją atsakomybę, arba taptų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, asmeniui ar veikai praradus pavojingumą ar ją pripažinus mažareikšme (BK 36 ir 37 str.). Tai galėtų būti vertinama, kaip žalos atlyginimas ir susitaikymas su valstybės (VMI) institucijos atstovu, kas taip pat yra galima atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga (BK 38 str.).

Tačiau, pažymėtina, kad vienkartinis atleidimas nuo delspinigių nėra taikomas pajamoms, įgytoms verčiantis baudžiamojo įstatymo uždraustomis veiklomis (prekyba narkotikais, prekyba žmonėmis, kontrabanda, pajamoms iš korupcijos (kyšiai) ar pinigų plovimo atvejais, kita nusikalstama veika).

Nuo kokių mokesčių delspinigių taikomas atleidimas? 2019-01-10T11:58:18+00:00

Mokesčių mokėtojas galės būti atleistas nuo visų VMI administruojamų mokesčių delspinigių, išskyrus žemės mokestį, kurį vienintelį už gyventoją apskaičiuoja mokesčių administratorius. Taigi, vienkartinė galimybė taikoma Gyventojų pajamų mokesčiui (GPM), Pridėtinės vertės mokesčiui (PVM), Pelno mokesčiui, akcizams ir kitiems mokesčiams pagal LR mokesčių administravimo įstatymą.

Kodėl vertėtų pasinaudoti vienintele galimybe atsiskleisti? 2019-01-10T11:58:51+00:00

VMI plėtoja Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą i.MAS, naudoja kitas šiuolaikines IT technologijas, kurių dėka mokesčių slėpimo atvejus identifikuoti darosi paprasčiau. VMI disponuoja faktiškai visa valstybės turimų registrų bei valstybės institucijų (SODRA, Muitinė, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, ir kt.) turima informacija bei duomenimis (pvz., su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba keičiasi duomenimis, gaunamais iš finansų įstaigų pagal Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymą), taip pat gauna trečiųjų šaltinių, tarp jų įmonės, bankai, notarai ir kt., duomenis. Be to, paskutiniuoju metu ypatingai plečiasi tarptautinis bendradarbiavimas, kurio dėka gaunama informacija apie asmenų ir įmonių turimas sąskaitas, nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas. Šie duomenų mainai jau neaplenkia ir vadinamųjų ofšorinių teritorijų dar neseniai laikytų patikimomis „slėptuvėmis“.

Po 2019 m. liepos 1 d. VMI atnaujins mokesčių mokėtojų kontrolę, identifikuos praeityje galimai pajamas nuslėpusius ir mokesčių vengusius bei neatsiskleidusius asmenis, ir, nustačius pažeidimus, taikys griežtas sankcijas, įskaitant baudžiamosios atsakomybės inicijavimą.

Kaip galės mokesčių mokėtojas pasinaudoti šia vienintele galimybe? 2019-01-10T11:59:42+00:00

Norėdami pasinaudoti šia unikalia galimybe, mokesčių mokėtojai 2019 m. sausio – birželio mėnesiais turėtų pateikti / patikslinti savo deklaracijas už 2014-2018 metais pasibaigusius mokestinius laikotarpius ir jose deklaruoti anksčiau pamirštas pajamas. Tokiu atveju VMI atleis nuo delspinigių ir neskirs baudų.

Ar reikės pridėti pajamas pagrindžiančius dokumentus? 2019-01-10T12:00:25+00:00

Teikiamos ar tikslinamos deklaracijos priimamos bendra tvarka ir prie jų pajamas pagrindžiančių dokumentų pateikti nereikia.

Ar mokesčių administratoriui bus žinomi asmenys, pasinaudoję vienkartine galimybe? 2019-01-10T12:00:53+00:00

VMI nebus žinomi asmenys, pasinaudoję galimybe būti atleistiems nuo delspinigių, kadangi deklaracijos teikiamos ar tikslinamos bendra tvarka.

Kas laukia šia vienintele galimybe nepasinaudojusių mokesčių mokėtojų? 2019-01-10T12:01:39+00:00

Gyventojai ir įmonės, nepasinaudoję šia vienintele galimybe sumokėti nuslėptus mokesčius, mokesčių administratoriui atskleidus piktnaudžiavimus, neišvengs griežtų sankcijų: jiems bus apskaičiuojami ne tik papildomai mokėtini mokesčiai, bet ir delspinigiai, skiriamos baudos, inicijuojamas baudžiamosios atsakomybės taikymas (kai tai numato įstatymas). Pažymėtina, kad 2019 m. keisis mokestinės ir administracinės sankcijos:

  • Jei papildoma mokesčio suma priskaičiuojama nuo patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti (neteisėtas praturtėjimas), mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 procentų priskaičiuotos mokesčio sumos dydžio bauda (palyginimui – tai dvigubai daugiau nei 2018 m.)
  • Mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą mažiau negu prieš penkerius metus jau buvo paskirta bauda, apskaičiuotas baudos dydis didinamas dvigubai (palyginimui – 2018 m. už pakartotinius pažeidimus baudos nedidinamos)
  • Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą. Priimtas Administracinių nusižengimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo administracinės baudos didinamos 30 procentų. Pakeitimas įsigaliojo taip pat 2019 sausio 1 d.

Užsienio ekspertai taip pat pritaria, kad ši unikali galimybė susimokėti praeityje neatskleistus mokesčius yra paklausi taikant ją kitose valstybėse ir verslams bei gyventojams yra naudinga pasinaudoti vienkartine galimybe bei pakeisti praeities įpročius. O tie, kurie nepakeičia savo įpročių (nedalyvauja vienkartinėje galimybėje) susiduria su veiklos tęstinumo iššūkiais.

Kokie pokyčiai ir kokia nauda laukia tų, kurie pasinaudos šia vienintele galimybe savanoriškai atsiskleisti? 2019-01-10T12:03:14+00:00

Mokesčių administratorius nuo 2019 m. viešai skelbs mokesčių mokėtojus, kurie pagal atitinkamus kriterijus yra laikomi patikimais ir, priešingai, neatitinka patikimumo kriterijų. Darbo užmokesčio duomenys jau yra vieši. Todėl, atsiskleidęs mokesčių mokėtojas pagerins savo įmonės reputaciją visuomenės ir verslo partnerių akyse. Atsiskleidęs mokesčių mokėtojas taip pat pagerins savo rodiklius, pagal kuriuos:

1) mokesčių mokėtojas yra priskiriamas „patikimiems“ mokesčių mokėtojams ir jam bus taikoma supaprastinta bei greitesnė mokesčių permokos grąžinimo ir mokestinių nepriemokų įskaitymo kito mokesčių mokėtojo turima permoka tvarka;
2) VMI neįtrauks jo į „rizikingųjų“ sąrašus (palyginimui rizikingai įvertintieji bet kuriuo metu gali būti atrinkti kontrolės veiksmams).

Mokesčių mokėtojui nepasinaudojus vienkartine atsiskleidimo galimybe ir VMI nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus, pagal kuriuos konstatuojama jog pastarasis neatitinka nustatytų minimalių patikimumo kriterijų, mokesčių mokėtojas:
1) praras teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;
2) neteks paramos gavėjo statuso;
3) pablogės jo kreditavimo finansų įstaigose galimybės;
4) jo tikrinamas laikotarpis bus 5 metai, kai kitų mokesčių mokėtojų – 3 metais;
5) nustatyti pažeidimai bus viešinami.

Už kokį laikotarpį mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo delspinigių ir kitų sankcijų? 2019-01-10T12:03:51+00:00

VMI atleis mokesčių mokėtojus nuo delspinigių, apskaičiuotų už mokestinius laikotarpius nuo 2014 sausio 1 d. iki 2018 gruodžio 31 d, jei jie pateiks / patikslins atitinkamo mokesčio deklaraciją ir sumokės mokestį ar kreipsis dėl jo periodinio mokėjimo.

Jeigu mokestinis laikotarpis baigiasi iki 2018 gruodžio 31 d, o mokesčio sumokėjimo terminas yra po 2019 sausio 1 d., tai tokie mokesčiai turi būti sumokami įprasta tvarka, taip pat gali būti pradėtas jų išieškojimas.

Pavyzdys: Gyventojas gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2018 sausio 1 d. iki 2018 gruodžio 31 d. turi pateikti iki 2019 gegužės 2 dienos. Kadangi mokestis taip pat turi būti sumokėtas iki 2019 gegužės 2 dienos, jis turi būti sumokėtas laiku ir atleidimas nuo delspinigių šiuo atveju netaikomas.

Ar mokesčių mokėtojas deklaravęs ir sumokėjęs mokestį automatiškai bus atleistas nuo delspinigių ir kitų sankcijų? 2019-01-10T12:04:41+00:00

Jokių papildomų prašymų teikti nereikės, mokesčių mokėtojai nuo delspinigių atleidžiami automatiškai.

Ar mokesčių mokėtojas galės pasinaudoti vienintele galimybe, jeigu jo atžvilgiu atliekamas mokestinis patikrinimas? 2019-01-10T12:05:34+00:00

Net jeigu iki 2018 m. pabaigos VMI yra pradėjusi kontrolės veiksmus – atliekamas mokestinis patikrinimas, mokesčių mokėtojai galės būti atleidžiami nuo delspinigių, jei patys patikslins deklaracijas iki patikrinimo akto surašymo.

Pvz. mokesčių administratorius 2018 metais pradėjo kontrolės veiksmus už 2016 – 2017 m., tačiau mokesčių mokėtojas nori pasinaudoti vienintele galimybe atsiskleisti, todėl jis turi teisę pateikti / patikslinti deklaracijas už 2016 – 2017 m. ir mokesčius sumokėti be sankcijų – t. y., baudų ir delspinigių.

Ar mokesčių administratorius atliks naujus mokestinius patikrinimus ir tyrimus 2019-01-01 – 2019-07-01 laikotarpyje? 2019-01-10T12:06:11+00:00

Mokesčių administratorius 2019 sausio – birželio mėn. nepradės naujų mokestinių patikrinimų ir sudarys galimybę patiems mokesčių mokėtojams savanoriškai pasinaudoti galimybe atsiskleisti.

Mokestiniai patikrinimai bus pradedami tik esant ypatingam būtinumui (pvz. dėl permokų grąžinimo), tačiau mokesčių administratorius prieš pradėdamas mokestinį patikrinimą (prieš pavedimo išrašymą) informuos mokesčių mokėtoją apie tokį ketinimą, taip suteikdamas jam galimybę deklaruoti mokesčius ir sankcijų – baudų ir delspinigių išvengti.

Iki kada reikia sumokėti deklaruotą mokestį nuo kurio delspinigių bus atleistas mokesčių mokėtojas? 2019-01-10T12:07:02+00:00

Deklaruotą mokestį reikės sumokėti per 20 dienų arba per šį terminą kreiptis į VMI dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo, išdėstant mokėjimus iki 2 metų. Jeigu dėl periodinių mokėjimų grafiko bus kreipiamasi vėliau, tai po 20 dienų bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, nuo kurių mokesčių mokėtojas nebus atleidžiamas, taip pat gali būti pradėtas minėto deklaruoto mokesčio bei apskaičiuotų delspinigių išieškojimas iš sąskaitų.

Kaip vyks periodinių mokėjimų grafiko sudarymas? 2019-01-10T12:07:33+00:00

Mokesčių mokėtojas turi pateikti VMI laisvos formos prašymą dėl periodinių mokėjimų išdėstymo. Prašymus įmonių atstovai gali pateikti e. paštu vmi@vmi.lt, o gyventojai ir atvykę tiesiogiai į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ar paštu. VMI pasiūlys mokesčių mokėtojui periodinių mokėjimų grafiką.

Mokesčių mokėtojas gali prašyti išdėstyti mokesčio sumokėjimą trumpesniam, tačiau ne ilgesniam nei 2 metų terminui. Taip pat, mokesčių mokėtojui susidūrus su sunkumais, mokėjimų grafikas gali būti tikslinamas.

Ar nesumokėjus deklaruoto mokesčio bus naujai skaičiuojami delspinigiai? 2019-01-10T12:08:11+00:00

Nesumokėjus mokesčio per 20 dienų po deklaracijos pateikimo /patikslinimo arba per 2 metus, jei yra sudarytas periodinių mokėjimų grafikas, mokesčių administratorius skaičiuos delspinigius.

Jeigu mokesčių mokėtojas pateikė deklaraciją iki 2019 m. sausio 1 d. ir nuo susidariusio mokesčio yra apskaičiuoti delspinigiai, ar toks mokesčių mokėtojas bus atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių? 2019-01-10T12:08:54+00:00

Kai mokesčių mokėtojas jau yra pateikęs atitinkamo mokesčio deklaraciją iki 2018 gruodžio 31 d. ir nuo susidariusios mokėtinų mokesčių sumos yra apskaičiuoti, tačiau nesumokėti / neišieškoti delspinigiai, tai tokie mokesčių mokėtojai nuo apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių sumos taip pat atleidžiami automatiškai po 2019 m. sausio 1 d.

Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas jau yra sudaręs mokestinės paskolos sutartį su mokesčių administratoriumi, ar tokie mokesčių mokėtojai bus atleisti nuo mokestinės paskolos sutartyje įtvirtintų delspinigių sumos? 2019-01-10T12:09:28+00:00

Tie mokesčių mokėtojai, kurie yra sudarę mokestinės paskolos sutartį su VMI, taip pat atleidžiami nuo apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių.

Tais atvejais, kai mokestinė prievolė kilo iš mokesčių administratoriaus iniciatyva suformuotos prievolės pvz., sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, mokesčių administratoriaus iniciatyva suformuotos mokesčių deklaracijos, mokesčių mokėtojai nuo šių prievolių apskaičiuotų delspinigių neatleidžiami, išskyrus atvejus, kai po suformuotos deklaracijos mokesčių administratoriaus iniciatyva (MAĮ 104-1 str.) mokesčių mokėtojas pateikia deklaraciją pats.

Kada mokesčių administratorius imsis išieškojimo veiksmų? 2019-01-10T12:09:53+00:00

Išieškojimo veiksmai gali būti pradedami, jei mokestis nebus sumokėtas per 20 dienų ar per 2 metus, jei buvo sudarytas periodinių mokėjimų grafikas. Mokesčių administratorius gali taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones – turto areštą, hipoteką periodinių mokėjimų vykdymo metu. K

Kur galima gauti daugiau informacijos apie galimybę pasinaudoti vienkartiniu atleidimu nuo delspinigių? 2019-01-10T12:10:21+00:00

Jei kiltų klausimų, kaip pasinaudoti šia vienintele galimybe deklaruoti anksčiau gautas ir nedeklaruotas pajamas bei mokesčius sumokėti be baudų, delspinigių ir kitų pasekmių, siūlome konsultuotis telefonu 1882 pasirenkant 5 – ,,vienintelė galimybė atsiskleisti“. VMI garantuoja visų mokesčių mokėtojų konfidencialumą.

Kaip gyventojui deklaruoti praeityje gautas individualios veiklos pajamas ir pasinaudoti vienkartine galimybe sumokėti pajamų mokestį be delspinigių? 2019-02-06T07:49:50+00:00

Jei gyventojas praeityje gavo  individualios veiklos pajamas ir jų nedeklaravo,  taikomos bendros deklaracijų tikslinimo ir prievolių formavimo taisyklės.  Metinėje pajamų  deklaracijoje tokias pajamas gyventojas turi  deklaruoti kaip individualios veiklos pajamas. Tokiu atveju, laikoma,  kad gyventojas savanoriškai atsiskleidžia bei yra atleidžiamas nuo VMI administruojamų GPM delspinigių.  Patikslinti duomenys perduodami SODRAI jų administruojamos prievolėms formuoti.

Jei darbdavys prisipažįsta mokėjęs neoficialų darbo užmokestį darbuotojams, kaip jam tokias išmokos deklaruoti? 2019-02-06T07:49:16+00:00

Jei darbdavys prisipažįsta mokėjęs neoficialų darbo užmokestį darbuotojams, taikomos bendros deklaracijų tikslinimo ir prievolių formavimo taisyklės  ir laikoma, kad darbdavys savanoriškai atsiskleidžia bei yra atleidžiamas nuo VMI administruojamų GPM delspinigių. Darbdavys  tokias išmokas turi  deklaruoti mokestį išskaičiuojančio asmens  deklaracijose  (mėnesinėse ir metinėse FR0572 ir FR0573 kai tikslinama / teikiama  deklaracija už 2017 ir ankstesnius metus arba GPM 313 ir GPM 312 už 2018 m.) 01 kodu, kaip su darbo santykiais ar jų esme susijusias išmokas. Darbdaviui patikslinus duomenis ir darbuotojui gali atsirasti prievolė tikslinti metinę pajamų deklaraciją, nes dėl gautų papildomų su darbo santykiais susijusių pajamų gali keistis gyventojų pajamų mokesčio suma. Nuo su darbo santykiais  susijusių pajamų dydžio priklauso jo neapmokestinamas pajamų dydis (NPD).

Kaip gyventojui deklaruoti praeityje gautas individualios veiklos pajamas ir pasinaudoti vienkartine galimybe sumokėti pajamų mokestį be delspinigių? 2019-02-05T11:06:41+00:00

Jei gyventojas praeityje gavo  individualios veiklos pajamas ir jų nedeklaravo, taikomos bendros deklaracijų tikslinimo ir prievolių formavimo taisyklės.  Metinėje pajamų  deklaracijoje tokias pajamas gyventojas turi  deklaruoti kaip individualios veiklos pajamas ir laikoma,  kad darbuotojas  savanoriškai atsiskleidžia bei yra atleidžiamas nuo VMI administruojamų GPM delspinigių.  Patikslinti duomenys perduodami SODRAI jų administruojamos prievolėms formuoti.

Kokį pajamų mokesčio tarifą taikyti valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybės lėšų, 2019 m. ir vėliau išmokamo darbo užmokesčio, sumažinto dėl ekonomikos krizės, dalims? 2019-02-22T12:07:24+00:00

Grąžintinos darbo užmokesčio sumos, 2019 m. ir vėlesniais metais išmokamos Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo nustatyta tvarka, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Ar darbdavys turi padidinti (indeksuoti) nekonkuravimo kompensaciją, numatytą 2018 m. ar ankstesniame susitarime su darbuotoju? Kokie mokesčių (įmokų) tarifai 2019 m. taikomi nekonkuravimo kompensacija? 2019-03-06T06:37:12+00:00

Nekonkuravimo kompensacijos GPM apskaičiavimo tikslu yra laikomos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis. Išmokamoms 2019 m., joms (įskaitant išmokamas atleistiems iš darbo darbuotojams) taikomas apskaičiavimo ir išmokėjimo metu galiojantis 20 proc. GPM tarifas.

15 procentų GPM tarifas taikomas tik toms nekonkuravimo kompensacijoms, kurios pagal nekonkuravimo susitarimus buvo apskaičiuotos 2018 m. ar anksčiau, tačiau išmokamos pavėluotai.

Nekonkuravimo kompensacijos nėra laikomos darbo užmokesčio dalimi, todėl jos neturi būti indeksuojamos taikant 1,289 koeficientą.

Jeigu nekonkuravimo kompensacijos mokėjimo metu asmenis sieja darbo santykiai, 2019 metais nuo apskaičiuotos nekonkuravimo kompensacijos iš apdraustojo turėtų būti išskaičiuota 19,5 proc. (21,3 proc. jeigu asmuo kaupia pensijai papildomai mokėdamas 1,8 proc. dydžio įmokas, arba 22,5 proc., jeigu asmuo kaupia pensijai papildomai mokėdamas 3 proc. dydžio įmokas)  socialinio draudimo įmoka (įskaitant ir sveikatos draudimo įmokas), o nuo apskaičiuotos nekonkuravimo kompensacijos draudėjas iš savo lėšų turi sumokėti 1,31 proc. (2,03 proc. terminuotoms darbo sutartims) nedarbo draudimo įmoką ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmoką – 0,14 proc. (0,36 proc., jeigu draudėjas priklauso II grupei; 0,7 proc., jeigu draudėjas priklauso III grupei, 1,4 proc., jeigu draudėjas priklauso IV grupei). Draudėjas taip pat iš savo lėšų turi sumokėti 0,16 proc. Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmoką ir 0,16 proc. Garantinio fondo įmoką (jeigu draudėjas turi prievolę mokėti šias įmokas nuo darbo užmokesčio).

Jeigu išmokos pagal nekonkuravimo susitarimus buvo apskaičiuotos už 2018 m.  ar ankstesnį laikotarpį, o darbdavys vėluotų išmokas išmokėti ir jos būtų išmokėtos 2019 metais, tokiu atveju turėtų būti taikomi 2018 metais galioję įmokų tarifai.

Kokie mokesčių (įmokų) tarifai taikomi teismo priteistam vidutiniam darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, prasidėjusį 2018 m., o pasibaigusį 2019 m.? 2019-03-06T06:46:26+00:00

Kai išmokamas teismo priteistas (ar pagal teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (prasidėjusį 2018 m., o pasibaigusį 2019 m.) nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas už 2018 m. mėnesius, apmokestinamas taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas, t. y. 15 proc. GPM tarifą, o apskaičiuotas už 2019 m. mėnesius – 20 procentų GPM tarifą.

Nuo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto už 2018 m. mėnesius, valstybinio socialinio draudimo įmokos yra skaičiuojamos taikant 2018 metais galiojusius įmokų tarifus, o nuo už 2019 m. apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taikant 2019 metais galiojančius tarifus.